Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų.

Dėl infliacijos poreikis didėja

„Gyventojų lūkesčiai senatvės pensijos dydžiui kasmet auga ir iš esmės atitinka infliacijos bei atlyginimų pokyčius. Pavyzdžiui, prieš metus gyventojų poreikius ir norus būtų patenkinusi vidutiniškai kiek didesnė nei 900 eurų senatvės pensija. Dabar tikimasi beveik 15 proc. didesnės – daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančios pensijos. Nepaisant gana spartaus senatvės pensijų didinimo tempo, tarp gyventojų lūkesčių ir realiai mokamų pensijų išlieka 40–50 proc. skirtumas“, – teigia Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2024 m. balandžio mėnesį sudarė 596 eurus. Kaip rodo apklausos duomenys, tokio dydžio pensija šiuo metu visiškai patenkintų vos 4 proc. apklaustų dirbančių gyventojų poreikius. Tuo metu 12 proc. dirbančiųjų pageidautų gauti 700–800 eurų, 26 proc. – 801–1 000 eurų ir net 53 proc. – daugiau kaip 1 000 eurų siekiančią pensiją. „Swedbank“ užsakymu atliekamos apklausos metu gyventojai buvo prašomi įvardinti pensijos dydį, kuris patenkintų jų poreikius ir norus senatvėje šių dienų pinigų verte.

Pasak T. Gudaičio, jau keletą metų atliekamas tyrimas atskleidžia infliacijos įtaką mūsų pajamoms: „Prieš penkerius metus didžioji dalis apklaustųjų būtų pasitenkinę iki 1 000 eurų siekiančia pensija, didesnės pageidavo kas dešimtas. Dėl nuoseklaus ir spartaus atlyginimų augimo gyventojų lūkesčiai taip pat ėmė sparčiai didėti. Ir 2022 m. daugiau nei tūkstančio eurų pensiją pakankama laikė jau kas penktas. Praėjusiais metais trečdalis, o šįmet – daugiau nei pusė darbingo amžiaus žmonių.“

Skaičiuojama, kad poreikius gali patenkinti maždaug 70 proc. buvusių pajamų sudaranti senatvės pensija. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 45 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Prognozuojama, kad šis atotrūkis tarp buvusių pajamų ir senatvės pensijos ilgainiui didės.

Siūlo apmokestinti pensijas, ilginti pensinį amžių

Baigę misiją Lietuvoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, teigė, kad senėjant visuomenei pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus daugiau valstybės išlaidų, todėl TVF, be kita ko, siūlo apmokestinti pensijas. Taip pat, senėjant visuomenei, siūloma Lietuvai ilginti pensinį amžių. Pasak ekspertų, iš to gaunamos lėšos per biudžetą galėtų būti skiriamos gaunantiems mažesnes pensijas ir tai sudarytų sąlygas labiau perskirstyti pensijų dalį.

Tarptautinis valiutos fondas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje būtina stiprinti ir skatinti gyventojų kaupimą II pensijų pakopoje. Atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją ir mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių, ilgainiui „Sodra“ surinks mažiau įmokų, o tai lems atotrūkio tarp buvusių pajamų ir senatvės pensijų augimą. TVF teigimu, kaupimas II pensijų pakopoje yra būtinybė, kuri leistų užtikrinti, kad pensijos santykis su buvusiomis pajamomis nemažėtų.

Šiuo metu II pensijų pakopos kaupime dalyvauja didžioji dalis darbingo amžiaus žmonių – daugiau nei 1,4 mln. šalies gyventojų, o fonduose sukaupta daugiau nei 7,1 mlrd. eurų.