Kiekvienais metais daugėja grėsmių, su kuriomis tenka susidurti šiuolaikinei visuomenei. Koronaviruso pavyzdys parodė, kad žmogus toli gražu nėra gamtos karalius. Netgi pažangi plėtra ir technologijos dažnai tampa bejėgės išorinių veiksnių ir nelaimingų atsitikimų akivaizdoje. Tačiau vis tiek mokslas nestovi vietoje, ir šiandien, prasidėjus 2023-iesiems, galima trumpam pažvelgti į ateitį, kad pasiruoštumėme kataklizmams, kurie gali mūsų laukti. Pateikiame dešimt svarbiausių iš jų.

1. Pandeminiai virusai

Pandeminiai virusai yra viena pavojingiausių fobijų šiuolaikiniam žmogui. Jie linkę mutuoti ir keistis, todėl žmonės vis tiek turės prisitaikyti gyventi su jais. Jau ištirtos kelios koronaviruso atmainos, vis dar atsiranda naujų. Ar ši pandemija bus paskutinė žmonijai? Kaži. Koronavirusas gali likti su mumis ilgam. Galbūt visam laikui. Juk, pavyzdžiui, gripas vis dar primena apie save kiekvieną žiemos sezoną. Kita vertus, žmogus palaipsniui prisitaiko prie visų virusų. Taip tikriausiai bus ir su kovidu.

2. Asteroidai

Astronomai nuolat stebi situaciją begalinėje kosminėje erdvėje. Paprastai mes visada iš anksto sužinome apie visus dangaus kūnus, keliančius grėsmę Žemei. Pavyzdžiui, Keldyšo Taikomosios matematikos instituto darbuotojai. apskaičiavo potencialiai pavojingu mūsų planetai laikomo asteroido Apofis trajektoriją. Jų skaičiavimais, netrukus jis artimu atstumu priartės prie Žemės orbitos. Laimei, susidūrimo su juo tikimybė yra labai maža – tik 0,02%. Mokslininkai asteroidą Apofis stebi nuo 2004 m. Tačiau astronomai perspėja, kad tie dangaus kūnai, kurie nėra nuolat stebimi, visada kelia didelį pavojų. Tuo pačiu metu beveik neįmanoma sekti metalo ir ledo kūnų. Yra tikimybė, kad toks objektas gali būti atrastas per vėlai. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės būtų katastrofiškos – nuo didelio žemės drebėjimo iki visiško mūsų planetos sunaikinimo.

3. Visuotinis atšilimas

Deja, didžiausią žalą žmonės daro patys, ir tai gali tapti tikra pasauline problema. Technologijos ir pramonė vystosi didžiuliu tempu, tačiau už tai moka gamta. Valstybių pastangų kovoti su neigiamu poveikiu biosferai nebeužtenka. Svarbiausia grėsmė yra klimato kaita dėl šiltnamio efekto ir per didelio anglies dvideginio išmetimo į atmosferą. Mokslininkai nustatė, kad pasaulio temperatūra pakilo maždaug dviem laipsniais, o to pakanka precedento neturinčioms stichinėms nelaimėms kilti.

4. Perteklinis gyventojų skaičius

Per pastaruosius 50 metų buvo užfiksuotas pernelyg greitas gyventojų skaičiaus augimo tempas, ypač trečiojo pasaulio šalyse. Didžiausias gimstamumas stebimas Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Deja, tai yra regionai, kurie negali savarankiškai užtikrinti aukšto gyvenimo lygio visiems savo piliečiams. Šis gyventojų perteklius kelia globalaus pobūdžio klausimus. Migracija ir masinis žmonių persikėlimas ieškant geresnio gyvenimo, gali sukelti naujas socialines krizes ir net karus. Praktika rodo, kad tarptautinės organizacijos ir vyriausybės ne visada yra pasirengusios spręsti tokius konfliktus. Žmonių mentaliteto skirtumai vis dar sukelia agresiją. Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.

5. Bioterorizmas

Jei blogos valios žmonės norėtų pakenkti Žemės gyventojams, jie gali dirbtinai išauginti naujo tipo virusą. Kol kas to padaryti neįmanoma, tačiau technologijos greitai leis atlikti tokį eksperimentą. Teroristiniai išpuoliai naudojant pavojingas medžiagas greičiausiai bus daug žiauresni nei ginkluoti užpuolimai.Užtektų virusą paskleisti keliuose didžiausiuose skirtingų šalių oro uostuose.

6. Branduolinis karas

Iki šiol vyksta kariniai konfliktai. Gali būti, kad vienas iš šių susidūrimų baigsis branduolinio ginklo panaudojimu, o tai gali būti mirtina daugybei žmonių. Branduolinių ginklų poveikis yra ilgalaikis ir nuo jų praktiškai neįmanoma apsisaugoti. Šiuo metu pasaulyje turimų tokių kovinių galvučių atsargų pakaktų kelis kartus sunaikinti visą gyvybę. Tuo pačiu net vienas toks šūvis sukeltų turėtų tokį poveikį klimatui, kad prasidėtų vadinamoji branduolinė žiema. Tokia įvykių raida atrodo itin bauginančiai, tad tikėkimės, kad to tikrai neįvyks.

7. Technologijos

Technologijų pažanga šiuo metu pasiekė ypatingai aukštą lygį. Šiandien dirbtinis intelektas egzistuoja ir sėkmingai funkcionuoja, robotai ir išmanieji įrenginiai plačiai naudojami įvairiems tikslams. Jie ne visada daro teigiamą poveikį mūsų gyvenimui: dažnai dėl technologinės pažangos daugelį sričių paveikia neigiamai. Įrenginiai gali atimti iš žmonių darbus, o algoritmai jau įtakoja viešąją nuomonę ir politines rinkėjų pažiūras. Be to, dar nėra gerai parengtų įstatymų dėl dirbtinio intelekto. Nes nebūtinai jis gali būti panaudotas kilniems tikslams. Jei ši spraga nebus užpildyta, tikėtina, kad mūsų laukia atvira robotų ir žmonių konfrontacija, kaip mokslinės fantastikos filmuose ir pasakojimuose. Ar tokiomis sąlygomis žmogus sugebės išsaugoti savo individualumą? Didelis klausimas…

8. Maisto trūkumas

Maistas artimiausiu metu gali tapti vertingiausiu ištekliu. Bado problema išlieka tokiuose regionuose kaip Afrika, Azija ir Artimieji Rytai. JT duomenimis, šiandien apie 800 milijonų žmonių kenčia dėl maisto trūkumo, o dar daugiau žmonių prastai maitinasi. Žemės ūkis nebegali susidoroti su išaugusiais žmonių poreikiais. Daugelis žemių išsekusios, išdžiūvusios ir neduoda tokio derliaus, koks buvo galimas prieš keletą metų. Dar blogiau, didžiulės maisto atsargos tiesiog išmetamos neperdirbtos. Bado problema yra sudėtinga ir ją reikia spręsti kuo greičiau.

9. Dirbtiniai palydovai

Kosmosas per pastaruosius kelerius metus tapo nauja niša užsidirbti pinigų ir pademonstruoti savo galią. Šiandien orbitoje aplink Žemę jau yra keli tūkstančiai dirbtinių palydovų, kurie būtini mobiliajam ryšiui ir interneto prieigai. Planuojama paleisti dar apie keturiasdešimt tūkstančių tokių palydovų. Viena vertus, tai yra naudinga, nes prieiga prie skaitmeninės erdvės reikalinga visuose žemės kampeliuose. Tačiau tai taip pat kelia grėsmę žmonių saugumui. Palydovai trukdo tyrinėti žvaigždes ir sukuria foninį apšvietimą naktiniame danguje. Jie padidina vadinamųjų kosminių šiukšlių kiekį. Galiausiai jie sudega atmosferoje ir virsta kenksmingomis dalelėmis, kurios patenka į mūsų plaučius. Be to, palydovai trukdo orbitiniams laivams judėti. Netgi Tarptautinei kosminei stočiai gali kilti pavojus.

10. Kibernetiniai nusikaltimai

Dėl kompiuterizacijos ir perėjimo į skaitmeninę erdvę žmonės gali susidurti su patirti diskomfortą ir pavojujų. Viena vertus, tai mums suteikia daugiau galimybių. Kita vertus, daugelis žmonių patiria agresiją, stresą ir pyktį, nes tinkle nesijaučia saugūs. Kibernetiniai nusikaltėliai sugalvoja vis sudėtingesnių schemų, kaip apgauti ir apvogti interneto vartotojus. Daugelis nesijaučia apsaugoti nuo didelių įmonių įtakos. Socialiniai tinklai ir paieškos sistemos apie savo vartotojus renka duomenis iki smulkmenų. Ši informacija padeda verslui, bet taip pat dažnai perduodama ir trečiosioms šalims. Visa tai sukelia nerimą, pažeidžiamumo jausmą ir net neapykantą. Tokios problemos, susijusios su persikėlimu į internetą, gali tapti realia grėsme visos žmonijos psichinei būklei. Tad reikėtų pagalvoti, kaip sumažinti savo aktyvumą bent jau socialiniuose tinkluose, o geriau jų visiškai atsisakyti.