Pernai vaistų išmesta beveik už 10 milijonų eurų
Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino daugiau nei 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų, kurių vertė galėtų būti beveik 10 milijonų eurų, informuoja Ligonių kasa.
Kasmet vaistų surenkama vis daugiau
Pasak specialistų, tai didžiausias iki šiol per metus užfiksuotas farmacinių atliekų kiekis šalyje. Nors augantys skaičiai rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą, tačiau kartu verčia susimąstyti apie vaistų skyrimo, įsigijimo ir vartojimo racionalumą.
Farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai didėja, o pastaraisiais metais augimas tapo ypač spartus. Pernai vaistinės surinko beveik 12 tonų daugiau vaistų nei užpernai ir beveik keturis kartus daugiau nei prieš devynerius metus. Šiuo metu per kelis mėnesius surenkamas toks kiekis farmacinių atliekų, kokį anksčiau vaistinės surinkdavo per visus metus. Tai rodo, kad vaistų grąžinimas tampa įprasta praktika, tačiau kartu atskleidžia, jog vaistai vis dar dažnai įsigyjami ne visada gerai apsvarsčius, ar tikrai jie tikrai reikalingi.
Milijoninėmis sumomis virstančios atliekos
47,4 tonos farmacinių atliekų – sunkiai įsivaizduojamas kiekis. Jei šie vaistai būtų sukrauti nuo grindų iki lubų, jie galėtų visiškai užpildyti kelis vidutinio dydžio kambarius. Finansinė tokių atliekų išraiška taip pat įspūdinga. Jei skaičiuotume, kad vidutinė vieno kilogramo vaistų kaina siekia apie 200 eurų, pernai gyventojų grąžinti vaistai galėtų būti verti beveik 10 mln. eurų.
Dalis šios sumos – pačių pacientų išlaidos, kita dalis – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai. Neracionalus vaistų vartojimas turi tiesioginį finansinį poveikį visai sveikatos sistemai, nes tai lėšos, kurios galėjo būti panaudotos gydyti pacientus, teikti sveikatos priežiūros paslaugas ar naujų vaistų kompensavimui.
Kaip svarbu racionalus vartojimas
Ligonių kasos specialistai pažymi, kad racionalus vaistų vartojimas prasideda nuo tinkamo gydymo planavimo. Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą gydytojas gali išrašyti vaistus tik trumpesniam laikotarpiui. Ūmių ligų atveju – iki 10 dienų, kitais atvejais – vienam mėnesiui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui tinka ir yra saugus, receptas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikui, iki trijų ar šešių mėnesių. Tokia tvarka padeda išvengti situacijų, kai netinkami ar nebevartojami vaistai kaupiasi namuose.
Lankstesnis vaistų pagal receptus įsigijimo terminas
Farmacinių atliekų mažinimui svarbūs ir praėjusių metų lapkritį įsigalioję atnaujinti receptų rašymo bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo reikalavimai. Vienas reikšmingų pokyčių – galimybė pacientams vaistus ar medicinos pagalbos priemones įsigyti dalimis. Nebereikia iš karto pirkti viso recepte nurodyto kiekio. Įsigijus dalį vaistų, likusią dalį galima atsiimti vėliau bet kurioje vaistinėje, kol galioja receptas. Tai leidžia geriau įvertinti vaisto tinkamumą ir sumažina riziką, kad nepanaudoti vaistai taps atliekomis.
Taip pat atsirado receptai su žyma „esant poreikiui“, galiojantys iki pusės metų. Jais galima pasinaudoti tada, kai pasireiškia simptomai, dėl kurių paskirti vaistai. Tokia tvarka ypač aktuali pacientams, kuriems tam tikri negalavimai pasireiškia periodiškai, pavyzdžiui, migrena ar kiti epizodiniai skausmai. Tai padeda išvengti nuolatinio vaistų atsargų kaupimo namuose.
Vaistų negalima išmesti su buitinėmis atliekomis
Ligonių kasa gyventojams primena, kad pasenusių ar nebereikalingų vaistų negalima mesti į šiukšlių dėžę ar pilti į kanalizaciją. Tokie vaistai turi būti nemokamai grąžinami į vaistines ir perduodami saugiam utilizavimui. Tai vienintelis tinkamas būdas apsaugoti aplinką bei sumažinti apsinuodijimų riziką.
Augant farmacinių atliekų kiekiui, tampa akivaizdu, kad atsakingas vaistų vartojimas yra ne tik asmeninės, bet ir visos visuomenės atsakomybės klausimas.
Senjorų svetainės informacija