Savivaldybės galės nustatyti mokestį už kolumbariumų nišas
Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvos savivaldybės galės pačios spręsti, ar taikyti vienkartinę vietinę rinkliavą už savivaldybių lėšomis įrengtas kolumbariumų nišas. Taip nusprendė Vyriausybė, įgyvendindama pavasarį Seimo priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Iki šiol tokios nišos gyventojams būdavo suteikiamos nemokamai, tačiau naujoji tvarka savivaldybėms suteikia galimybę nustatyti konkretų mokestį ir surinktas lėšas panaudoti naujai infrastruktūrai.
Savivaldybės pačios spręs dėl mokesčio dydžio
Pagal įstatymo pakeitimus, kiekviena savivaldybės taryba savarankiškai spręs, ar rinkliavą taikyti, taip pat pati nustatys jos dydį. Svarbu tai, kad mokestis bus taikomas tik toms kolumbariumų nišoms, kurios bus įrengtos po 2026 metų liepos 1 dienos už savivaldybės biudžeto lėšas. Tai reiškia, kad jau anksčiau įrengti kolumbariumai ir suteiktos nišos gyventojams išliks suteiktos pagal iki šiol galiojusią tvarką.
Kremavimas Lietuvoje sparčiai populiarėja
Pastaraisiais metais kremavimas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Vis daugiau žmonių atsisako tradicinio laidojimo karstuose žemėje ir renkasi kremuotų palaikų laidojimą urnose. Vienas populiariausių būdų – urną patalpinti kolumbariume, kuris laikomas praktišku ir mažiau vietos reikalaujančiu sprendimu, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, kur laisvos vietos kapinėse sparčiai mažėja.
Būtent augantis kremavimo pasirinkimas ir paskatino ieškoti sprendimų, kaip savivaldybėms sudaryti daugiau galimybių plėsti tokią infrastruktūrą ateityje.
Tradicinis laidojimas vis dar išlieka dažniausias
Nepaisant didėjančio kremavimo populiarumo, Lietuvoje dažniausiai laidojama tradiciniu būdu – karstus užkasant žemėje. Daugelis šeimų renkasi šeimos kapavietes, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir turi svarbią emocinę bei kultūrinę reikšmę.
Taip pat yra ir kitas būdas – kai mirusiojo palaikai kremuojami, tačiau urna palaidojama įprastoje kapavietėje šalia kitų artimųjų. Kai kuriose kapinėse jau kuriamos atskiros urnų laidojimo zonos, kurios tampa alternatyva tradiciniams laidojimo būdams.
Kolumbariumų Lietuvoje vis dar trūksta
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, dar 2022 metų pabaigoje kolumbariumus buvo įsirengusios tik 15 savivaldybių iš 48 pateikusių duomenis. Viena pagrindinių priežasčių – finansavimo trūkumas, nes tokių objektų statyba ir priežiūra reikalauja nemažų investicijų.
Dėl šios priežasties dalis gyventojų, norinčių laidoti urnas kolumbariumuose, susiduria su ribotu vietų pasirinkimu, ypač mažesniuose miestuose ar rajonuose.
Tikimasi spartesnės infrastruktūros plėtros
Naujoji tvarka leis savivaldybėms surinkti papildomų lėšų, kurios bus naudojamos naujų kolumbariumų statybai, kapinių modernizavimui bei kitų alternatyvių laidojimo vietų plėtrai.
Specialistai pastebi, kad visuomenės požiūris į laidojimo tradicijas keičiasi – gyventojai vis dažniau ieško ekonomiškesnių, praktiškesnių ir mažiau aplinkos išteklių reikalaujančių sprendimų. Todėl tikimasi, kad artimiausiais metais Lietuvoje daugės ne tik kolumbariumų, bet ir modernesnių laidojimo alternatyvų, atitinkančių besikeičiančius žmonių poreikius.
Senjorų svetainės informacija