Seminare senjorams – mitai apie Lietuvos socialinę apsaugą

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos EURAG asociacijos ir  Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro organizuotas seminaras-diskusija „Mitai apie Lietuvos socialinę apsaugą“. Jame dalyvavo įvairių vyresnio amžiaus žmonių organizacijų atstovai, kiti senjorai.

 Mitai ne visada atspindi tikrovę

Kaip sakė vienas organizatorių, EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis, šio renginio tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių informuotumą ir atsparumą dezinformacijai. Pranešimą padarė Vilniaus universiteto profesorė, dr. Daiva Skučienė.

Pranešėja kalbėjo apie tai, kodėl susiformuoja mitai, kas suinteresuotas jų skleidimu, pateikė moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją, kuri paneigia  klaidingas interpretacijas. Taip pat įvardijo pagrindinius mitus apie šalies socialinę apsaugą.

Mitas: „Lietuvoje pensijos padidėjo X kartų“

Prof. dr. D. Skučienė nagrinėjo mitą, jog Lietuvoje pensijos padidėjo x kartų, tai yra, galima sakyti ir 5, ir 10 ir 20 kartų. Pagal pateiktus skaičius, iš tiesų nuo 2009 iki 2025 metų Lietuvoje pensijos žymiai augo.

Tačiau, pagal Eurostato duomenis, 2018–2020 metais išlaidos pensijoms Lietuvoje buvo žymiai mažesnės, negu ES vidurkis. Nedžiugina ir skaičiai, rodantys pensininkų skurdo rizikos lygį. Europos Sąjungos vidurkis 2024 metais buvo 16,6 proc., Lietuvoje jis sudarė 36,9 proc. Tuo tarpu 2015 metais Lietuvoje pensininkų skurdo rizikos lygis buvo 25 proc.

Eurostato duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje 17,1 proc. 65 metų ar vyresnių žmonių negali sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos, žuvies arba lygiaverčio vegetariško maisto, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 12,5 proc.

Net 32,4 proc. minėtos amžiaus kategorijos Lietuvos gyventojų negali tinkamai palaikyti namų šilumą, ir tai yra pats aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (11,9 proc.).

Socialinės politikos ekspertė reziumavo, kad šie faktai rodo, jog didėjančios pensijos negerina vyresnio amžiaus žmonių situacijos.

Mitas: „Tik privačių fondų pensijos garantuos orią senatvę“

Kalbėdama apie šį mitą, prof. dr. D. Skučienė paaiškino, kaip atsirado daugiakopiai kaupiamieji fondai, ir, remdamasi mokslininkų atliktais šios pensijų kaupimo sistemos tyrimais, pateikė išvadas.

Reformas pasiūlė Pasaulio bankas, tačiau Vakarų šalys jų nepriėmė

1994 m. Pasaulio bankas paskelbė studiją „Averting the Old Age Crisis“ („Kaip išvengti senatvės krizės“), kurioje rekomendavo, kad pensijos būtų kaupiamos ne tik per valstybinę pensijų sistemą, bet ir privalomuose privačiuose fonduose.

Vakarų šalys, kurios turėjo stiprias, patikimas socialinio draudimo sistemas, šio Pasaulio banko siūlomo modelio, kuris sulaukė nemažai kritikos, nepriėmė.

Lėmė vidinės priežastys ir tarptautinė įtaka

Tačiau dauguma Rytų Europos valstybių, tarp jų – ir Lietuva, įvykdė Pasaulio banko rekomenduojamas reformas.

„Pensijų privatizavimas vyko kaip tarptautinės politinės kampanijos, kuriai vadovavo Pasaulio bankas, dalis. Tačiau prie jos prisidėjo daugybė tarptautinių dvišalių, daugiašalių ir nepriklausomų organizacijų. Ypač didelę įtaką turėjo JAV Tarptautinė plėtros agentūra (USAID), kuri per kelerius metus skyrė daug išteklių reformų planavimui ir įgyvendinimui. Taip pat šias reformas rėmė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Tuo tarpu Europos Sąjunga neužėmė aiškios pozicijos dėl pensijų privatizavimo, nuvylusi daugelį, kurie norėjo, kad ES skatintų Europos socialinį modelį, prieštaraujantį pensijų privatizavimui. Nesikišdama į šį procesą, ES atvėrė pensijų sritį Pasaulio banko organizuojamai tarptautinei kampanijai“, – remdamasi mokslininko Mitshell Orenstein tyrimų išvadomis akcentavo socialinių mokslų daktarė.

Pasak pranešėjos, Rytų Europos valstybės ėmėsi liberalios politikos, nes po dešimtmečius trukusio komunizmo joms trūko vidaus kapitalo ir reikėjo pritraukti  tiesioginių užsienio investicijų. Todėl buvo numatoma svarbiausia privatizavimo nauda – spartesnis ekonomikos augimas, kuris sukurtų papildomų išteklių būsimiems amžėjančios visuomenės poreikiams tenkinti. Buvo tikimasi, kad perėjimas prie privalomojo kaupimo pensijų sistemos paskatins ekonomikos augimą, nes padidės įmokos, kaupiamos individualiose sąskaitose, o tai atitinkamai padidins privačių  santaupų normą. Be to, manyta, jog pensijų fondai daugiausiai investuos į vietos finansų rinką, kas paskatins užsienio investuotojų dalyvavimą ir bendrą kapitalo rinkos plėtrą.

Prognozės neišsipildė

Prof. dr. D. Skučienė citavo to laikmečio (2002, 2003 metų), kai buvo svarstomas privačių pensijų kaupimo fondų steigimo klausimas, oficialių asmenų pasisakymus žiniasklaidoje. Jie prognozavo, kad „jei pensijų reformos nebus, ramūs galėsime būti tik iki 2010–2015 m., o vėliau eisime į duobę“. Taip pat teigė, jog privatūs fondai leis žymiai padidinti pensijas.

Tačiau dabar matome, kad taip neatsitiko – privačiuose fonduose sukauptos lėšos tik nežymiai padidina senjorų pensijas.

2003 metais žiniasklaidoje pasirodė ir prognozių, jog „Sodra“ neišsilaikys, todėl vertėtų svarstyti, kad ateityje, 50 metų perspektyvoje, perskirstomosios dalies „Sodroje“ išvis neliktų, kad tai būtų daroma tik iš privačiuose fonduose sukauptų lėšų“. Tačiau tas prognozuotas „Sodros“ neišsilaikymas“ neįvyko. Priešingai, pranešėjos pateiktos „Sodros“ finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos rodo, kad 2015–2025 metais „Sodros“ pajamos augo labiau, negu buvo planuota.

2002 metais viešai nuskambėjo ir mintis, kad „būtina sudaryti sąlygas pensijų reformos metu kurtis pensijų fondams, nes jie taptų vieni iš svarbiausių investuotojų į šalies ūkį ir gamybą“.

2024-aisiais II pakopos pensijų fondai Lietuvoje valdė daugiau kaip 9 milijardus eurų, tačiau investicijos į Lietuvos subjektus sudarė  apie 945 mln. eurų – t. y. apie 10,4 proc. viso turto. Tad ir šios prognozės neišsipildė.

Seminaro dalyviai pateikė klausimų, diskutavo

Po pranešimo seminaro dalyviai pateikė pranešėjai klausimų, diskutavo apie pensininkų problemas, galimybes, kaip gerinti senjorų materialinę padėtį, kitomis su vyresnio amžiaus žmonėmis susijusiomis temomis.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos