Senjorams sunku atpažinti klaidinančią reklamą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu 2025 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad vartotojai Lietuvoje apie savo teises žino vis daugiau. Tačiau jas gina nepakankamai. Senjorams didžiausių problemų kyla dėl klaidinančios reklamos atpažinimo.
Vartotojų sąmoningumas auga, bet veiksmai atsilieka
Net 70 procentų apklaustųjų nurodė žinantys, kur kreiptis, jei nepavyktų patiems išsiaiškinti ginčo su verslininku. 50 proc. respondentų mano, kad informacijos apie vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje pakanka.
Vis dėlto tyrimas rodo, kad žinodami, kur kreiptis, žmonės vis dėlto nesiskundžia. Tik pusė vartotojų, kurių teisės buvo pažeistos, kreipėsi į verslininką, o dar mažesnė dalis – į vartotojų teises ginančias institucijas. Pagrindinė priežastis – nenoras gaišti laiką pildant prašymus ir aiškinantis procedūras.
Daugiausia neaiškumų – svarbiose kasdienėse srityse
Apklausos dalyviai dažniausiai nurodė, kad norėtų daugiau informacijos asmens sveikatos priežiūros (57 proc.) ir energetikos (42 proc.) srityse, kiek mažiau (41 proc.) – teisinių paslaugų srityje. Tai rodo, kad gyventojai nori paslaugų, kurios tiesiogiai veikia jų gyvenimo kokybę.
Senjorams pagrindinis informacijos šaltinis – televizija
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonėms pagrindinis informacijos šaltinis apie vartotojų teises yra televizija (55 proc., 2024 m. – 50 proc). Socialiniai tinklai yra populiaresni tarp jaunų žmonių – tarp jaunimo šis skaičius siekia net 66 proc. Tuo metu radijo ir spaudos vaidmuo toliau mažėjo.
Vartotojų teisių pažeidimų – daugiau nei anksčiau
Per pastaruosius metus padaugėjo žmonių, susidūrusių su nekokybiškomis prekėmis ar paslaugomis. Tyrimo duomenimis, 2025-aisiais nekokybišką prekę įsigijo 29 proc. apklaustųjų (2024 m. 21 proc.), o 14 proc. susidūrė su nekokybiška paslauga (2024 m. 11 proc.). Tuo pačiu 17 proc. respondentų nurodė, kad per metus buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės, o šis rodiklis, palyginus su praėjusiais metais, taip pat augo (2024 m. 14 proc.). Šie skaičiai gali būti susiję tiek su augančiu vartojimu, tiek su didesniu žmonių dėmesiu savo teisėms.
Nežymiai kito ir vartotojų pasitikėjimas internetine prekyba – 33 proc. respondentų pasitiki internetine prekyba (10 proc. nepasitiki), ir šis rodiklis išlieka panašus, kaip ir ankstesniais metais (2024 m. 35 proc.).
Klaidinanti reklama: didesnė rizika vyresniems vartotojams
Apklausos metu gyventojų taip pat buvo klausiama, kur jie pastebi daugiausiai klaidinančios reklamos. Net 48 proc. respondentų nurodė, kad klaidinančią reklamą dažniausiai mato socialiniuose tinkluose. Tik 38 proc. respondentų geba atskirti influencerio nuomonę nuo reklamos. Tačiau ši problema ypač didelė tarp senjorų – net 78 proc. vyresnių žmonių negali atskirti klaidinančios reklamos arba tai yra sudėtinga. Tai didina vartotojų, ypač vyresnių gyventojų, manipuliacijos riziką.
Daugiausia reklamos apie ekologiškumą – maisto produktų kategorijoje
Vertinant galimą vartotojų klaidinimo mastą žaliaisiais teiginiais, respondentų buvo klausiama, kuriose prekių grupėse jie dažniausiai pastebi teiginius apie ekologiškumą. Dažniausiai nurodyta kategorija – maisto produktų reklama (68 proc.). Tyrimas taip pat parodė, kad ekologiškumo akcentavimas reklamoje daro reikšmingą įtaką vartotojų pasirinkimams – 53 proc. apklaustųjų dažniau pasirinktų prekę, jei reklamoje būtų pateikta informacija apie ekologiškumą.
Kokie didžiausi iššūkiai senjorams
VVTAT apklausa atskleidžia, kad Lietuvos vartotojai yra pakankamai gerai informuoti, tačiau realūs veiksmai vis dar atsilieka nuo žinių. Senjorams daugiausia iššūkių kyla atpažįstant klaidinančią reklamą. Tai rodo, kad reikia didinti vyresnio amžiaus žmonių informacinį raštingumą.
Senjorų svetainės informacija