Kai vaikai nutolsta: kaip neprarasti gyvenimo džiaugsmo senatvėje
Kiekvienas iš mūsų tikisi, kad senatvėje sulauksime vaikų dėmesio, rūpesčio ir šilto žodžio. Juk tiek metų dirbome, aukojomės, kūrėme jiems geresnį gyvenimą… Tačiau kartais senjorai prisipažįsta: „Vaikai – ne visada paguoda senatvėje, tad reikia rasti būdų, kaip nelikti vienišiems“.
„Užauginau, išleidau į gyvenimą – o dabar neturi laiko net paskambinti“
Panevėžietė Ona sako, kad niekada nesiskundė likimu – visą gyvenimą dirbo siuvykloje, užaugino du sūnus, išleido į mokslus. Vyresnysis gyvena Vokietijoje, jaunėlis – Kaune.
„Jaunesnysis dar nevedęs, bet kažkodėl vis tiek man neturi laiko. Pasikalbame kartą per kelis mėnesius. Sūnus teisinasi, kad turi daug darbų, rūpesčių. Bet ar taip sunku kartais paskambinti?“ – neslepia nuoskaudos moteris.
Bet jos žodžiuose nėra pykčio. Tik liūdesys: „Aš jiems viską atidaviau – net paskutines santaupas, kai pirko butus. Dabar pati gyvenu iš pensijos. Bet labiausiai trūksta ne pinigų, o bendravimo.“
Kai vaikas tampa ne atrama, o našta
Vilnietis Jonas pasakoja kitokią istoriją. Po žmonos mirties pas jį atsikėlė gyventi suaugusi duktė. Iš pradžių džiaugėsi, kad nebus vienas. Tačiau džiaugsmas truko neilgai.
„Ji pradėjo gerti. Grįžta vėlai, triukšmauja, priekaištauja dėl nebūtų dalykų. Esu 70-ies, bet kartais jaučiuosi tarsi įkaitas savo paties bute“, – prisipažįsta Jonas.
Tačiau senjoras bijo ją išprašyti, kad nenukentėtų, nes dukra gali prieš jį ir ranką pakelti.
Tokios istorijos – ne pavienės. Socialiniai darbuotojai pastebi, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių susiduria su panašiomis problemomis – nuo emocinio spaudimo iki finansinio išnaudojimo.
Kodėl taip nutinka?
Specialistai teigia, kad šio reiškinio šaknys – gilios. Kai kurie tėvai visą gyvenimą stengėsi būti „per geri“, viską darydami už vaikus, todėl šiems neįdiegė atsakomybės jausmo. Kiti priešingai – buvo griežti, keldavo per didelius reikalavimus, o patys vaikams išlikdavo šalti.
Dėl to vieni užaugę jaučiasi skolingi, bet vengia tėvų, kitiems neišblėsusios nuoskaudos dėl neteisingo elgesio jų atžvilgiu vaikystėje ar paauglystėje.
Senjorų teisė – gyventi oriai
Kiekvienas vyresnis žmogus turi teisę į ramybę. Jei suaugęs vaikas kelia įtampą ar net pavojų, svarbu nebijoti ieškoti pagalbos – tiek artimųjų, tiek iš specialistų.
Lietuvoje veikia senjorų pagalbos linijos, socialinės tarnybos ir bendruomenės, padedančios tiems, kurie jaučiasi vieniši ar išnaudojami.
Gyvenimas tęsiasi – net kai vaikai nutolsta
Nepaisant visko, gyvenimas senatvėje gali būti prasmingas. Daug senjorų atranda bendraminčių klubuose, bendruomenėse, užsiima rankdarbiais, sodininkyste, savanoryste.
72 metų kaunietė Aldona sako: „Kai supratau, kad vaikai perdaug užsiėmę, kad man skirtų daugiau dėmesio, užsirašiau į šokių grupę. Ir žinote – pirmą kartą per ilgą laiką jaučiuosi gyva…“
Roma Mikaitienė
freepik.com nuotr.