Senatvė neegzistuoja tol, kol jos savyje nepripažįsti

Senatvė baugina. Tyliai, be jokio beldimo, ji įsėlina į mūsų mintis dar gerokai prieš pasirodant pirmajam žilam plaukui. Mes bijome ne tiek amžiaus, kiek praradimo – aiškumo, energijos, prasmės. Bet ar neišvengiamas kūno senėjimas reiškia sielos nykimą? Psichologai teigia: „Senatvė ateina ne tada, kai plaukuose atsiranda žili plaukai, o tada, kai žmogus sako: „Aš jau viską išgyvenau“. Tad keli specialistų patarimai, kaip atidėti senatvę po 65-erių.

1. Gyvenk taip, lyg rytojus būtų įdomus

Kodėl vieni senjorai su amžiumi tampa išmintingesni ir šviesesni, o kiti – apimti kartėlio ir pykčio? Atsakymas paprastas: gyvenimas be tikslo nėra gyvenimas, o pabaigos laukimas. O smegenys, kaip ir bet kuri sistema, būdamos neaktyvios pradeda irti.

Senatvė – tai ne akimirka, o procesas. Ir kiekvienam ji vyksta skirtingai. Vieni žmonės pradeda keltis šeštą ryto, kad po išėjimo į pensiją atliktų pratimus ir išmoktų anglų kalbą. O kiti visą dieną žiūri serialą „Prarasta meilė“, skųsdamiesi, kad „nebėra dėl ko gyventi“. Spėkite, kas gyvens ilgiau ir įdomiau?

„Mes nemirštame tol, kol turime tikslą – laukti anūkų, parašyti knygą, pamatyti pasaulį. Senatvė neegzistuoja tol, kol jos savyje nepripažįsti,“ – teigia psichologai.

2. Niekada nenustokite mokytis – net jei jums 90

Smegenys – kaprizingas dalykas. Jos mėgsta naujoves. Tas pats vargina, kažkas naujo – jaudina. Seni baldai kambaryje? Sukeiskite juos. Niekada neruošėte japoniškų rameno makaronų? Pats laikas. Pamiršote daugybos lentelę? Puiki priežastis prisiminti.

Kiekvienas naujas veiksmas yra tarsi naujas kelias smegenų miške. Ir kuo daugiau kelių, tuo mažesnė tikimybė pasiklysti tirštame užmaršties rūke.

Žmogaus smegenys geba mokytis iki mirties. Vienintelis klausimas, ar žmogus pasinaudos šia galimybe.

3. Neleiskite savo smegenims užmigti – mąstykite, ginčykitės, spręskite

Kada paskutinį kartą rimtai ginčijotės? Ne pešdamiesi, o gindami savo nuomonę? Smegenys mėgsta tokias intelektualines sūpuokles. Nesvarbu, apie ką ginčijamasi – apie politiką, gyvenimo prasmę ar barščių receptą. Svarbiausia – procesas. Tai, kaip mankšta: kitą rytą jaučiate lengvą galvos skausmą – ir tai gerai. Nes niekas taip nenaikina smegenų, kaip monotonija.

Jei nori išlikti gyvas, būk smalsus. Taip, gyvas. Nes vaikščioti, kvėpuoti ir net mokėti komunalinius mokesčius dar nereiškia gyventi.

4. Judėjimas – baterijos smegenims

Fizinis aktyvumas gerina smegenų aprūpinimą krauju. Tai aksioma. Tačiau ir čia svarbu ne sportas dėl sporto, o judėjimas dėl prasmės. Šokiai, pasivaikščiojimai su anūkais, kelionės traukiniu ar autobusu į kaimyninį miestą, prie jūros, daržo lysvė užmiestyje, lipimas laiptais be lifto – visa tai tarsi baterijos smegenims.

Daugelis žmonių galvoja: „Man 70, koks bėgiojimas?“ Bet net 5 tūkstančiai žingsnių per dieną, jei tai priimate ne kaip bausmę, o kaip mini nuotykį, jau yra žygdarbis. Ir smegenys tai jaučia.

5. Bendraukite – net jei to nenorite

Vienatvė – tai lėtas nuodas. Tačiau būtent ją dauguma pensininkų praryja šaukštais, laikydami tai norma. „Nenoriu nieko matyti“, – sako jie, bet viduje graužiasi: „Niekam aš nereikalingas“.

Bendravimas – tai kaip deguonis smegenims. Net pokalbis su kaimynu lifte ar balso žinutė draugui – tai tarsi vitamino injekcija. O jei pavyksta kam nors padėti, palaikyti, patarti – tai tikras balzamas.

6. Būkite laimingi, nes esate gyvi

Senatvė – tai galimybė pagaliau nustoti galvoti apie tai, kokie privalote būti, ir tiesiog galite būti savimi. Darykite tai, ką norite. Sakykite tiesą. Mokykitės, nes tai įdomu. Būkite laimingi, nes esate gyvi…

Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą