Senjorų organizacijų siūlymai naujajai valdžiai

Kelios politinės jėgos, laimėjusios 2024 metų rinkimus į Seimą, sudarė koaliciją. Koalicijos sutartyje numatyti prioritetai, kuriems naujoji valdžia skirs didžiausią dėmesį. Vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos nutarė kreiptis į naujųjų valdančiųjų daugumos formuojamą Koalicijos tarybą ir  Vyriausybės programos rengėjus, siūlydamos įtraukti minėtų organizacijų vadovybių suderintus dabartinių pensininkų teisėtus lūkesčius į formuojamos 19-os Vyriausybės programą.  

1. Mokesčių sistemos tobulinimui

1.  Valstybės funkcijų, paslaugų ir infrastruktūros kokybės gerinimo tikslais būtina mokesčių sistemos pertvarka, nes Lietuvos nacionalinio biudžeto ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį ~10 procentinių punktų. Mokesčių sistemos pakeitimai įgalintų didinti viešojo sektoriaus, tame tarpe socialinio ir sveikatos draudimo sistemų, švietimo, krašto gynybos ir kitų svarbiausių visuomenės gyvenimo sričių finansavimą, atitinkantį Lietuvos ekonominį pajėgumą ir orientuotą į ES VN vidurkinius rodiklius. Siūlome labiau progresyviai apmokestinti visas integruotas (sumines) pajamas pagal jų dydį, o ne pagal rūšį, o kapitalo ir jo prieaugio generuojamų pajamų/pelno apmokestinimą artinti prie ES plačiausiai taikomų dydžių. (Pagal Pasaulio banko ekspertų atlikto vėliausio vertinimo išvadas ir rekomendacijas).

2. Pensijų sistemos tobulinimui

2.1. Dabartinę pensijų indeksavimo formulę papildyti dar vienu rodikliu (dėmeniu), tarnausiančiu amortizuoti infliacijos poveikį realioms pensininkų pajamoms.

2.2.  „Sodros“  įmokų perviršį naudoti pagal tiesioginę paskirtį – sparčiau didinti pensijų individualią dalį, kaip tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Planuojant ir tvirtinant biudžetus pripažinti nederamu ir uždrausti „Sodros“ perviršį paversti įkaitu ir naudoti jį biudžeto deficito užglaistymui (Mastrichto sutartyje nustatytų 3 % deficito lubų kriterijaus išlaikymui). Surinktų įmokų perviršis turi būti subalansuotai paskirstytas pirmiausia atsižvelgiant į dabartinių pensininkų poreikius.

2.3. Neatidėliojant imtis priemonių, kad sumažinti žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių pensininkų skaičių (dabar jų apie 40 %). Tuo tikslu:

2.3.1. neremti privačių II pakopos pensijų fondų iš valstybės biudžeto (visų gyventojų sumokėtų mokesčių) mokamomis  1,5 % VDU įmokomis, sudarančiomis >~260 mln. EUR sumą kasmet. Šiuos asignavimus skirti dabartinių pensininkų bendrosios pensijų dalies padidinimui;

2.3.2. valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemą, besiremiančią dirbančiųjų įmokomis, taip pat ir dirbančiųjų skatinimą dalyvauti II pensijų pakopoje  papildyti tinkamomis darbdavių įmokomis.

2.4. Garantuoti tvarų Pensijų pakeitimo normos augimą dabartiniams pensininkams, orientuojantis į adekvatų Lietuvos ekonominiam pajėgumui ir siektiną ES VN vidurkį. Pensijų santykis su buvusiu darbo užmokesčiu (pakeitimo norma) Lietuvoje iki šiol taip ir nepasiekė 50 %, kai daugelio ES valstybių šis rodiklis viršija 60 %.

3. Sveikatos ir socialinių paslaugų gerinimui

3.1. Padidinti Valstybės įmokas į PSDF už valstybės draudžiamuosius, kad jos prilygtų savarankiškai besidraudžiančių asmenų tarifui. Valstybinės ligonių kasos ir savivaldybių finansuojamos sveikatos priežiūros, prevencijos, spec. poreikių turintiems, ambulatorinių paslaugų namuose, slaugos, priežiūros ir globos paslaugoms skiriamas finansavimas nepakankamas, o valstybės įmokos už jos draudžiamuosius eilę metų  žymiai mažesnės, nei savarankiškai besidraudžiančiųjų.

4. Skaidriam privataus ir viešojo sektorių sugyvenimui ir bendradarbiavimo įgyvendinimui

4.1. Riboti nereguliuojamą viešųjų paslaugų  (ugdymo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kt.) perdavimą į privataus sektoriaus rankas, nes tai skatina atskirų gyventojų sluoksnių diskriminaciją.

4.2. Peržiūrėti ir keisti privataus sektoriaus teikiamų viešųjų paslaugų finansavimo būdą, atsisakant  nepagrįsto, viešąjį sektorių dubliuojančio ir nelygiomis sąlygomis su juo konkuruojančio privačių paslaugų teikimo kaštų dengimo iš viešųjų finansavimo šaltinių, pvz., ligonių kasos, kai už tas paslaugas klientai dar papildomai sumoka ženklias sumas.

5. Teisėkūrai
   • Teikti Seimui ratifikuoti prieš 25 m. įstrigusį pensininkų oraus gyvenimo garantą – Europos Tarybos Socialinių Teisių Chartijos 23 straipsnį.
   • Įtraukti į Seimo darbotvarkę LR Seimui pateiktą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą priėmimui arba tobulinimui.

Lietuvos EURAG asociacijos prezidentas Povilas Butkus

Šio kreipimosi  pasiūlymams pritaria ir juos  palaiko:

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, pirmininkas Gvidas Rutkauskas

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, pirmininkas Kajetonas Šliogeris

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, pirmininkas Kęstutis Makaravičius

Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacija, pirmininkas Remigijus Samuilevičius