Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos nariai dalyvavo moksliniame-kultūriniame renginyje „Lietuvos senjorų problemos“, kurį organizavo Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija  (LVIA) ir Vilniaus Bočių bendrija.

Terminas „veiklioji ilgaamžystė“ neegzistuoja

Į renginį, vykusį Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, gausiai susirinko senjorai iš įvairių organizacijų.

Visus atvykusius pasveikino Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentas, KU prof., med. m. dr. Algimantas Kirkutis.

Profesorius padarė pranešimą „Lietuvos demografinės situacijos aktualijos“. A. Kirkutis pateikė skaičius, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi demografinė šalies padėtis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad labai pastebimai – net trečdaliu – sumažėjo darbingo amžiaus gyventojų ir žymiai padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių.

Fotografija: @Almutė Juzėnienė

LVIA prezidentas pastebėjo, jog gyventojų, kurie dirba ir kuria nacionalinį produktą mažėja, tačiau esant tokiai situacijai neišnaudojamas pensinio amžiaus žmonių potencialas: „Turintys didžiulę patirtį, patyrę specialistai išeina į pensiją, tačiau jie neįtraukiami į darbinę veiklą. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įstatyme yra tokie terminai kaip  ilgaamžiškumas, gyvenimo trukmė, tačiau toks terminas kaip „veiklioji ilgaamžystė“ neegzistuoja. Mūsų, Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos, vienas tikslų – nagrinėti, kiek į pensiją išėjęs žmogus dar gali būti darbingas. Tuo labiau, kad tie žmonės, kurie socialiai įtraukti į visuomenės veiklą, ir gyvena ilgiau.“

Pateikęs faktus apie demografinę situaciją A. Kirkutis pasidalino ir įžvalgomis: „Lietuvos statistikos departamentas pateikia skaičius, kad Lietuvoje per metus gimsta dvidešimt–dvidešimt trys tūkstančiai žmonių, o miršta – keturiasdešimt –penkiasdešimt tūkstančių, tai yra beveik dvigubai daugiau negu gimsta. Jeigu mes šios žinios neskleisime, ja nesidalinsime, mūsų tauta išnyks. Esame viena seniausių kultūrų, mūsų kalba taip pat viena seniausių kalbų, todėl privalome išlikti.“

Reikėtų daugiau finansinių paskatų

Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė, Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė kalbėjo apie senjorų veiklos ypatumus. Ji sakė, kad kelios organizacijos – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Trečiojo amžiaus universitetas, EURAG, Bočių bendrijos, dabar įsisteigusi Nacionalinė bočių bendrijų asociacija, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – yra senjorų atstovai.

Tačiau šalyje yra susikūrę nemažai nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų, deklaruojančių, kad jie padeda senjorams. „Už tai jos gauna atlygį, taigi mes tampame klientais, kuriems reikia teikti paslaugas, o mūsų jaunesnioji karta pasidaro verslininkais, galinčiais iš šios veiklos puikiai gyventi. Jie organizuoja tokius renginius kaip piknikai, žygiai, praktiškai nieko neduodami senjorams, tačiau už tokius renginius gaudami didelį finansavimą. O juk daugelį veiklų galėtume atlikti ir mes patys, tačiau mums tam pinigų neskiriama. Štai prie Baltojo tilto organizavome Baltąjį pikniką, kuriame buvo koncertai, rateliai, konkursai, viktorinos ir daug kitokių atrakcijų. Ir tam didžiuliam renginiui iš Vilniaus savivaldybės skirta lėšų tik scenai pastatyti, ir viskas“, – pateikė pavyzdį pranešėja.

Vadovė sakė, kad senjorai dažnai vaizduojami kaip pikti, niurzglūs, viskuo nepatenkinti, nelaimingi, iš valdžios malonių laukiantys žmonės. Tačiau didžioji dauguma yra pakankamai sveiki, energingi, norintys ir galintys būti visavertė visuomenės dalis. V. Tūrienė įsitikinusi, jog reikėtų daugiau valdžios finansinių paskatų – kad senjorų organizacijoms už veiklas būtų atlyginama.

LSMU prof.,  med. m. dr. Eduardas Vaitkus patarė senjorams, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kad nekiltų problemų dėl sveikatos būklės. Profesorius pabrėžė profilaktinių patikrinimų svarbą, jog vyresnio amžiaus žmonės laiku atliktų tyrimus, kad paskui netektų gailėtis, jog „jau per vėlu, ištaisyti neįmanoma“.

Fizikos m. dr., LR Nepriklausomybės Akto signataras  Zigmas Vaišvila apžvelgė ekonominę, geopolitinę situaciją pasaulyje, jos įtaką Lietuvai.

Pasirodė dainininkai

Po pranešimų, diskusijų, koncertavo Ukmergės mišrus choras „Bočiai“ (vadovė Marija Barkauskienė) ir Vilniaus Bočių Naujamiesčio skyriaus ansamblis „Vaivora“ (meno vadovė Rita Jurgaitienė). Atlikėjų dainos sulaukė daug plojimų. Po to senjorai bendravo prie kavos, arbatos puodelio.

Genovaitė Kazielienė