Lietuvos EURAG asociacija (Europos vyresnio amžiaus žmonių federacijos narė) ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizavo diskusiją-seminarą „Lietuvos socialinė politika senjorų akimis“. Renginį moderavo Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis. Į seminarą pakviesti ir susirinko vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų atstovai, taip pat tie, kuriuos domina socialinės apsaugos tema.

 Renginio organizatoriai teigė, kad šio susirinkimo tikslas – suburti įvairių vyresnio amžiaus žmones jungiančių organizacijų atstovus ir aptarti Lietuvos socialinės apsaugos sistemos rodiklius bei artimiausią ateitį Europos Sąjungos (ES) kontekste. Taip pat  palyginti Lietuvos situaciją su kitomis bendrijos šalimis ir išsiaiškinti, kokie ir kaip svarbiausi kartų solidarumą stiprinantys mūsų siekiai ir teisėti interesai turėtų būti formuluojami ir suderintai viešinami.

 Pajamų atotrūkis tarp pensininkų ir dirbančiųjų didžiulis

Pranešimą „Lietuvos socialinė politika Europos Sąjungos kontekste“ padarė profesorius Romas Lazutka. Jis pateikė daug informacijos apie ekonominę mūsų šalies senjorų padėtį, vardijo skaičius, kuriais palygino Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pensininkų gaunamas pajamas.

Pranešėjas pabrėžė, kad bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris rodo šalies ekonominį šalies išsivystymą, yra 88 proc. – tik šiek tiek mažesnis negu ES vidurkis. Tačiau pensijos yra bene pačios mažiausios ES, todėl beveik 40 proc. Lietuvos pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos.  Ypatingai sunki moterų, ypač vienišų, padėtis – dažnai jų atlyginimai buvo mažesni, trumpesnis darbo stažas, nes augino vaikus, tad ir pensijos mažesnės. Kadangi moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė negu vyrų, šiems iškeliavus į Anapilį, jos lieka su mažomis pensijomis, nes našlio pensija yra tik simbolinė.

R. Lazutka pažymėjo, jog mūsų šalies senjorai ne tik gauna žymiai mažesnes pensijas negu ES vidurkis. Lietuvoje labai didelis ir pajamų atotrūkis tarp pensininkų bei dirbančiųjų, kai kitose ES valstybėse jis tik nežymiai skiriasi.

Pasak profesoriaus, toks didelis skirtumas susidaro, nes pensijos didinamos, tačiau atlyginimai kyla dar daugiau, labiau brangsta ir prekės.

 Dirbantiesiems mokesčių nedidina pensininkų sąskaita

Šiuo metu „Sodros“  sukauptas rezervas – beveik 3 milijardai eurų. 2024-ieji – rinkimų metai, tad kodėl šie pinigai nepanaudojami pensijų didinimui, kas  politikams pelnytų aktyviausių rinkėjų – senjorų – palankumą? „Lietuvos skola yra beveik 30 milijardų eurų, o pagal Mastrichto kriterijus valstybė negali turėti bendrų išlaidų, didesnių už pajamas daugiau kaip  3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tad „Sodros“ perteklius leidžia Lietuvai išlaikyti tą rodiklį ir nedidinti pajamų iš kitų mokesčių“, –  paaiškino pranešėjas.

Anot profesoriaus, pensijos yra didinamos atsižvelgiant ne tik į praėjusių trejų metų atlyginimų augimą, bet ir būsimų trejų metų laikotarpį. „Prognozės, kaip didės algos, pastaraisiais metais visada būdavo mažesnės negu jos realiai išaugo, tai yra planuota, kad atlyginimai didės 6 proc., o pakilo 9 proc. Tai reiškia, kad Sodra“ gauna daugiau lėšų, negu suplanuota pensijoms, tad pensijos galėjo būti didinamos sparčiau. Deja, taip neįvyko“, – apgailestavo R. Lazutka.

 Antrosios pensijų pakopos „lapinai“ ir „buratinai“

 Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos, Vilniaus bočių valdybos narys Juozas Timas kalbėjo apie tai, kad 2004 metais tuometiniams valdantiesiems  panorus tapti būsimų pensininkų gelbėtojais, buvo priimtas Antros pakopos pensijų kaupimo įstatymas. „Ir valdžia, ir komerciniai bankai pradėjo uoliai jį vykdyti – per beveik 20 metų laikotarpį surinkta daugiau kaip 7 milijardai eurų. Tų fondų valdytojai ir globėjai „lapinai“ užsitikrino privalomą darbuotojų įtraukimą į fondus, privalomas įmokas iš „Sodros“ biudžeto (dabar šios įmokos panaikintos), nekontroliuojamą finansinių lėšų investavimą, neprisiimant atsakomybės už veiklos pelną arba nuostolius, gaunami jų atlyginimai – penkiaženklių skaičių sumos“, – konstatavo pranešėjas. – „Buratinams“ liko vienintelė viltis, kad išmintingieji ir gailestingieji gelbėtojai jų nepaves.“

Jis pateikė savo skaičiavimus, kurie, anot J. Timo, parodo, kad dabartiniams pensininkams būtų buvę daug finansiškai naudingiau, jei mokesčiai būtų mokami tik „Sodrai“.

Pranešėjas piktinosi, jog didžioji dalis sukauptų pinigų yra investuota ne Lietuvoje, o užsienio įmonių akciniame kapitale, be to, nepaisant daugybės esančių kontrolės tarnybų, Antros pakopos fondų valdytojai yra visiškai nekontroliuojami, niekam neatskaitingi, todėl tikėtis, kad jie veikia atsakingai ir sąžiningai, tiesiog naivu. „Tai rodo ir pastarojo meto įvykiai, kai fondai neteko dešimčių milijonų, kai buvo pralošti kazino. Tai sužinome tik iš žurnalistinių tyrimų, o kokia reali tikrovė – visuomenei lieka tabu“, – reziumavo J. Timas.

 „Į norinčius dalyvauti projektuose žiūrima kaip į potencialius nusikaltėlius“ 

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius kalbėjo apie tai, kad būtina sukurti atsakingo požiūrio į senjorus programą. „Ne butaforinę, lozunginę, bet tikrą, empatišką. Per Užimtumo tarnybą, mokestines lengvatas darbdaviams ir kitus  mechanizmus“, – teigė asociacijos prezidentas.

Jis įsitikinęs, jog būtina didinti vyresnių žmonių skaitmeninį raštingumą, kad Lietuvos senjorai galėtų paprasčiau ir pigiau bendrauti tarpusavyje bei su valdiškomis institucijomis, sudarytų galimybę vyresniems žmonėms dalyvauti nuotolinėse konferencijose, seminaruose, diskusijoje ir kituose susitikimuose.

Vienas veiksnių, skatinančių senjorų organizacijas organizuoti veiklas, plėtoti socializaciją ir savirealizaciją, yra piniginiai resursai, kurie senjorų bendruomenes gali pasiekti per ministerijų, savivaldybių projektus. Deja, pasak  K. Makaravičiaus, „čia ir prasideda visos baisybės“. Jis sakė, kad projektai skelbiami nepasitarus su senjorų organizacijomis, kokios veiklos jiems reikalingiausios, įdomiausios, aktualiausios: „Visoms valdžioms atrodo, kad jie geriau žino, kas senjorams aktualu ir įdomu. Projektų kvietimų ir ataskaitų dokumentų apimtys dešimteriopai viršija ES valstybių dokumentų kiekius. Pertekliniai reikalavimai apsunkina senjorų organizacijų dalyvavimą primetamose veiklose, į visus, norinčius dalyvauti projektuose, žiūrima kaip į potencialius nusikaltėlius.“

Sveikatos patikrinimo programose reikėtų peržiūrėti viršutinę amžiaus ribą

Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos narė, medicinos mokslų daktarė Marija Vesėliūnienė kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.  Jos pradėtos vykdyti nuo 2004 iki 2009 metų. Kadangi per tą laiką, iki 2022-ųjų, gyvenimo trukmė pailgėjo 4 metais, reikėtų peržiūrėti viršutinę profilaktikos programų dalyvių amžiaus ribą, kad ir mažas pensijas gaunantys senjorai galėtų nemokamai pasitikrinti sveikatą. Nes, pavyzdžiui, labai svarbi  Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų.

 Reikia vienytis ir reikalauti

 Renginio metu ne kartą nuskambėjo mintis, kad senjorų organizacijoms reikia vienytis, garsinti problemas, ir iš prašytojų, maldautojų tapti reikalautojais. Nes dabartinių senjorų rankomis buvo sukurta visa Lietuvos infrastruktūra, tad jie nusipelnė orios senatvės.

 Genovaitė Kazielienė

 Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro nuotraukos