„Sūnus nenori su manimi bendrauti“

Tai sakydama Jūratė žiūrėjo lyg prašydama patarimo, kaip jai toliau elgtis.

Labai rūpinausi sūnumi

„Man – 64 metai, vieninteliam sūnui Vytautui – 32. Esu ištekėjusi antrą kartą, taigi vyras yra mano sūnaus patėvis. Sūnus vedęs septynerius metus, jo dukrytei tuoj sukaks dveji metukai. Mes gyvename mikrorajone esančiuose daugiabučiuose, kurie yra visiškai šalia vienas kito.

Bendravimas su sūnumi praktiškai nutrūko kiek daugiau nei prieš metus. Jaučiu, kad Vytukas dėl kažko ant manęs labai įsižeidęs, bet niekaip nesuprantu, dėl kokios priežasties. Visi bandymai tai išsiaiškinti (taip pat ir per marčią) buvo veltui.

Mano sūnus užaugo labai liguistas berniukas, su juo buvo daug įvairių problemų, bet mūsų santykiai visada buvo artimi. Užauginau jį praktiškai viena, nes patėvis – švelnus ir malonus žmogus, visiškai nesikišo į jo auklėjimą, kartą išgirdęs mano sūnaus mestus žodžius: „Tu man ne tėvas“.

Savo atžalai buvau ir mama, ir tėtis

Ką padarysi – teko man būti ir mama, ir tėčiu. O pavojų tykojo įvairių – Vytautas, būdamas paauglys, susidėjo su netinkamais draugais. Jie vartojo alkoholį, netgi narkotikus. Dar viena blogybė  – mėgino sūnų įkalbėti nusikalsti. Labai daug pastangų dėjau, ačiū Dievui, pavyko iš šio liūno vaiką ištraukti.

Nesakau, kad esu ideali mama, bet iš visų jėgų stengiausi. Juk turėjau tik tą vienintelį sūnų.

Sūnus supyko dėl mano prašymo

Mūsų santykiai labai pablogėjo, kai paprašiau Vytuko paaiškinti, kaip naudotis kompiuteriu. Turiu pripažinti, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai jo to prašiau, ir gal jam pasirodė, jog mano prašymai per dažni. Jis nieko neatsakė, tik atsistojo ir išėjo su žmona, nepaėmęs mano keptų pyragėlių.

Nuo to laiko jis su manimi nekalba. Jei išvyksta į užsienį – man apie tai nepasakoja. Su anūke bendraujame tik per marčią, kuri į visus klausimus turi vieną atsakymą: „Jūs patys su juo aiškinkitės“.

Stengiuosi neįsižeisti, meldžiuosi, skambinu, rašau jam, bet nesulaukiu jokio atsakymo. Aš nežinau, ką man daryti. Vienu metu nutariau palikti sūnų ramybėje, tačiau tai jį dar labiau atitolino. Kaip man prisibelsti į jo širdį?“ – nevilties kupinais žodžiais baigė pasakojimą Jūratė.

stocksnap.io nuotr.

1 komentaras “„Sūnus nenori su manimi bendrauti“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.