Testamentas: kodėl verta jį sudaryti dar būnant gyvam?
Testamentas – tai dokumentas, kuriuo žmogus išreiškia savo valią, kaip po jo mirties turėtų būti paskirstytas jo turtas. Kodėl verta jį sudaryti dar būnant gyvam ir ką būtina žinoti apie paveldėjimą Lietuvoje.
Ką reiškia sudaryti testamentą?
Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, gebantis suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Svarbu: testamentas turi būti sudarytas laisva valia – be prievartos ar klaidingo suvokimo.
Testamentų rūšys Lietuvoje:
- Oficialusis testamentas – sudaromas pas notarą, dviejuose egzemplioriuose, vienas jų saugomas pas notarą, kitas – perduodamas testatoriui. Informacija apie šį testamentą – griežtai konfidenciali iki asmens mirties.
- Asmeninis testamentas – tai paties testatoriaus ranka parašytas dokumentas, kuriame nurodoma data, vieta, vardas, pavardė ir testatoriaus valia. Jis turi būti pasirašytas ir gali būti saugomas pas notarą arba pateiktas teismui ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties.
Tinkamai surašytas ir teismo patvirtintas asmeninis testamentas turi tokią pat juridinę galią kaip ir oficialusis. Tačiau būtina įvykdyti nemažai sąlygų. Todėl notarai, remdamiesi patirtimi ir praktika, rekomenduoja kreiptis į notarą, jei norima sudaryti aiškų ir teisingą testamentą, dėl kurio po mirties nekiltų ginčų.
Kada verta sudaryti testamentą?
Notarai teigia, kad testamentas ypač aktualus tiems, kas nori išvengti ginčų tarp paveldėtojų po mirties. Tai svarbu turint kelių santuokų vaikų, neregistruotų santykių partnerį ar norint išskirti konkrečius asmenis, kuriems turtas nebus paliktas.
Be to, testamentą galima bet kada pakeisti ar panaikinti. Naujas testamentas panaikina ankstesnį arba jo dalį, jei jie prieštarauja vienas kitam.
Kaip sužinoti, ar velionis paliko testamentą?
Norint sužinoti, ar velionis paliko testamentą, reikėtų kreiptis į bet kurį Lietuvos notarą. Jam pateikus mirties liudijimą, atliekama patikra Testamentų registre. Jeigu testamentas egzistuoja, notaras sužino, kur jis saugomas, ir imasi veiksmų – susisiekia su jame nurodytais asmenimis.
Kas vyksta, jei testamento nėra?
Jeigu žmogus testamento nesudarė, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Įstatymas numato šešias paveldėtojų eiles:
- Vaikai ir sutuoktinis
- Tėvai ir vaikaičiai
- Seneliai
- Broliai ir seserys
- Dėdės ir tetos
- Pusbroliai ir pusseserės
Svarbu žinoti: jei esate nesusituokę, bet gyvenote kartu – partnerystė šiuo metu Lietuvoje teisiškai nepripažįstama, todėl turtas tokiu atveju nepaveldimas, nebent tai aiškiai įvardyta testamente.
Paveldėjimo terminai ir veiksmai
Paveldėtojai turi per 3 mėnesius nuo mirties dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos pradžios. Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį galima atnaujinti teismo sprendimu. Nepilnamečių atveju notarai informuoja prokuratūrą ir vaikų teises, kad jų interesai būtų apsaugoti.
Privalomoji dalis – net ir be testamento
Jeigu testamente nesate paminėti, bet buvote:
- nepilnametis vaikas,
- sutuoktinis,
- nedarbingas išlaikomas tėvas/motina,
turite teisę į privalomąją palikimo dalį – pusę to, ką gautumėte paveldėdami pagal įstatymą.
Ką dar verta žinoti?
Priėmus palikimą, paveldimos ir velionio skolos. Jei kyla abejonių, geriausia kreiptis į antstolį dėl palikimo apyrašo – tuomet atsakomybė už skolas bus ribojama tik paveldėtu turtu. Testamente galima nurodyti, kas rūpinsis augintiniais, kaip būti palaidotam ir pan.
Reikia pasikonsultuoti su notaru
Testamentas – tai ne tik formalus dokumentas, bet ir atsakingas žingsnis, leidžiantis pasirūpinti savo artimųjų ramybe po mirties. Kad išvengtumėte teisinių klaidų, visada verta pasikonsultuoti su notaru. Tai padės išvengti nesusipratimų, ginčų ir užtikrins, kad jūsų valia bus įvykdyta taip, kaip jūs to norite.
freepik.com nuotr.