Už invazinių šliužų naikinimą – dotacijos

Už invazinių šliužų naikinimą – dotacijos, nes šie gyviai ne tik puola dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda. Be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, informuoja Aplinkos ministerija.

Invaziniai šliužai dažniausi – apleistuose plotuose

Iš Pirėnų pusiasalio  kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta daugiausia Vilniaus, Kauno, Raseinių apskrityse. Iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus. Paplitę laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose. Jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.

Naujausią informaciją apie invazinio šliužo – luzitaninio ariono paplitimą, grėsmes, naikinimo metodiką galima rasti Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje.

Už invazinių šliužų naikinimą – dotacijos, galės dalyvauti visi norintys

Nuo 2025 m. iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama pradėti įgyvendinti Pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ apraše nurodytą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkant valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.

Įgyvendinant projektą numatoma taikyti fiksuoto įkainio dotaciją už sunaikintas invazines rūšis, įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tai Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi), Mangetacio barštį (Heracleum mantegazzianum), bitinę sprigę (Impatiens glandulifera), didžiąją rykštenę (Solidago gigantea), kanadinę rykštenę (Solidago canadensis) ir luzitaninį arioną (Arion lusitanicus), šį pavadinimą planuojama keisti į ispaninį arioną (Arion vulgaris).

Projektą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas minėtoms dotacijoms. Norint dalyvauti jungtiniame projekte, reikės parengti invazinės rūšies gausos reguliavimo veiksmų planą. Reikalavimas  parengti  planą,  kaip  numatyta  Invazinių  rūšių  kontrolės ir  naikinimo  tvarkos  apraše,  privalomas, kai invazinių rūšių kontrolė, naikinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių.

Kviečia registruoti pastebėtas invazines rūšis

Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (BĮIP INVA). Taip būtų bus galima stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus, nes už invazinių šliužų naikinimą skiriamos dotacijos Norėdamas dalyvauti jungtiniame projekte pareiškėjas, teikdamas paraišką ir rengdamas veiksmų planą turės pateikti išrašą iš šio modulio.

Aplinkosaugininkai dažnai sulaukia klausimų, kaip invazinius šliužus naikinti savarankiškai. Galima pasitelkti chemines priemones. Tai – registruoti neprofesionaliam naudojimui skirti moliuskicidai, kurie turi būti išbarstomi aplink saugomus augalus ir visoje teritorijoje, kurioje išplitę šliužai. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra šliužų rinkimas ankstų rytą ar vakare. Ypač po lietaus, ir jų utilizavimas, neutralizuojant juos druska ar druskos tirpalu. Taip pat rekomenduojama naudoti gaudykles su jauku (tinka alus ar gira). Jos gali būti įsigyjamos sodo prekių parduotuvėse ar pasigaminamos namų sąlygomis. Naikinimo rekomendacijas galite rasti BĮIP INVA.

Ką daryti, kad šliužai neplistų

Labai svarbu pasirūpinti ir prevencija, kad arionas neplistų ir neįsitvirtintų naujose teritorijose. Tam būtina kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą (naudoti uždaras kompostavimo dėžes). Netinkamai senjorų tvarkomos žaliosios atliekos dažnu atveju tampa invazijos židiniu.

Aplinkos ministerijos nuotr.