Už kauliuką alyvuogėje pareikalavo 1 000 eurų…
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2025 m. pradžioje paskelbė praėjusių metų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo ataskaitą. Joje, be kita ko, pažymima, kad 2024 m. iš viso buvo gauta 13 346 vartotojų prašymai, tačiau 5 283 iš jų VVTAT atsisakė nagrinėti. Tai yra, 39 proc. skundų tenka atmesti dėl įvairių formalių, teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ar turinio trūkumų.
Dažniausios priežastys, kodėl prašymai atmetami ir lieka nenagrinėti
VVTAT nurodo kelias priežastis, kada skundai nenagrinėjami. Taip atsitinka, kai asmuo nepateikia reikiamų dokumentų – pavyzdžiui, neturi pirkimo kvito, sutarčių ar susirašinėjimo su verslininkais įrodymų. Taip pat jei praleidžia 3 mėnesių terminą, per kurį vartotojas turėjo kreiptis į pardavėją. Skundai atmetami ir tais atvejais, kuomet ginčas nėra VVTAT kompetencija – kai vyksta tarp dviejų fizinių asmenų arba dėl bankrutavusios įmonės veiksmų, neveikimo. Norint pateikti skundą reikia žinoti, kad jis nebus nagrinėjamas, jei ginčo suma mažesnė nei 20 eurų. Prašymas gali būti atmetamas dėl logikos, pagrindo, faktų trūkumo.
Keli pavyzdžiai, kai prašymai atmesti dėl nepagrįstumo
„Kortelės spąstuose“ – vartotoja kreipėsi į VVTAT, nes telefono dėkliukas toks tvirtas, kad beveik neįmanoma ištraukti po juo padėtos banko kortelės. Įrodymų apie defektą nepateikė, bet, panašu, kad dėkliukas tiesiog puikiai atlieka savo darbą;
„Neįleidžia į sporto klubą“ – vartotojas skundėsi, kad jo neįleidžia į sporto klubą, nors kitas lankytojas, kuris, pasak jo, buvo elgęsis netinkamai, sportuoja toliau. Minėjo grasinimus, netvarką klubo teritorijoje ir silpną apšvietimą baseine. Prašė, kad įpareigotume klubą priimti jį atgal, o kitam vartotojui sporto klubas priminė Gvantanamo kalėjimą;
„Kauliukas už 1 000 eurų“ – vartotojas nurodė, kad alyvuogėse be kauliukų rado vieną su kauliuku, dėl to pažeidė dantį ir pareikalavo 1 000 eurų žalos atlyginimo. Paprašėme dokumentų, patvirtinančių žalą ir ryšį su produktu, bet jų negavome – todėl nagrinėti skundą tiesiog neturėjome pagrindo;
„Sulūžo nuo piršto“ – vartotojas teigė, kad naudojant kompiuterio jutiklinį kilimėlį, šis tiesiog įtrūko nuo piršto spaudimo. Servisas nustatė, kad pažeidimas atsirado naudojimo metu ir ne dėl defekto. Kadangi nepateikta jokių įrodymų apie gamybinį defektą, ginčo nagrinėti negalėjome;
,,Sriuba ant kilimo“ – vartotojas skundėsi, kad kurjerio atvežta sriuba išsiliejo ir sugadino kilimą. Prašė atlyginti neturtinę žalą, tačiau nepateikė nei nuostolių įrodymų, nei duomenų, kurie leistų vertinti ginčą pagal VVTAT kompetenciją;
„Vienkartinė šakutė“ – vartotoja nurodė, kad prie maisto pateikta šakutė nebuvo daugkartinio naudojimo, nors taip buvo pažymėta ant pakuotės. Jokių teisinių ar materialinių reikalavimų nepateikė, todėl pagrindo ginčui tiesiog nebuvo;
„Šlapios kelnės“ – vartotojas kreipėsi dėl to, kad po kelionės taksi pastebėjo, jog jo kelnės šlapios. Pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri siekia 200 eurų, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė.;
„6 prekės už 33 eurus“ – vartotojas internetinėje parduotuvėje užsakė 6 prekes ir sumokėjo 33 eurus. Vėliau paaiškėjo, kad tai – techninė klaida, nes tikroji vertė siekė 1 332 eurus. Pardavėjas užsakymą atšaukė, pinigus grąžino, bet vartotojas vis tiek tikėjosi gauti prekes už klaidingą kainą. Deja, tai ne akcija, o paprasčiausia sistemos klaida – nagrinėti nebuvo pagrindo.
Reikia turėti įrodymų
VVTAT ataskaita parodė, kad daugelio vartotojų lūkesčiai susidūrus su nesąžiningu ar nekokybiškas paslaugas teikiančiu verslu yra pagrįsti, tačiau procedūrų nesilaikymas ar įrodymų trūkumas dažnai tampa kliūtimi. Tad prieš kreipiantis reikėtų turėti įrodymų, kad žala iš tiesų buvo padaryta.
freepik.com nuotr.