Vasariškos dienos – ne tik vasarą

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie klimato kaitą, vis šiltesnius orus ir rekordinius karščius. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek mūsų krašte per metus būna tikrų vasariškų dienų? Kada jos prasideda? Ir ar jos išties būna tik vasarą? Tai analizuojama Hidrometeorologijos tarnybos interneto puslapyje meteo.lt.

Kas yra vasariška diena?

Vasariška laikoma ta diena, kai oro temperatūra pakyla iki 20 laipsnių Celsijaus ar daugiau. Kai temperatūra peržengia 25 laipsnių ribą, diena laikoma karšta, o jeigu pakyla iki 30 laipsnių ir daugiau – tai jau kaitra.

Tokios dienos daugeliui mūsų asocijuojasi su poilsiu gamtoje, lengvais rūbais, ledais. Tačiau šiluma turi ir kitą pusę – vyresnio amžiaus žmonėms ji gali tapti nemaloni ar net pavojinga.

Kiek tokių dienų Lietuvoje per metus?

Pagal 1991–2020 m. duomenis, Lietuvoje vidutiniškai būna:

• 89 vasariškos dienos (≥ 20 °C),
• 39 karštos dienos (≥ 25 °C),
• 4 kaitros dienos (≥ 30 °C).

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (20 laipsnių ir daugiau) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai − pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (25 laipsniai ir daugiau) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai − pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).

Kaitros (30 ir daugiau laipsnių) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Daugiausiai jų Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausiai − Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).

Ar vasariškos dienos būna tik vasarą?

Nors atrodytų, kad vasariškos dienos yra tik vasarą, vis dėlto Lietuvoje šiluma prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. 20 laipsnių šilumos ir daugiau pasitaiko nuo balandžio iki spalio. Karštų dienų, kai temperatūra pasiekia 25 °C ir daugiau – nuo balandžio iki rugsėjo. O kaitros, kuomet termometro stulpeliai pakyla iki 30 laipsnių ir aukščiau – gegužės–rugsėjo mėnesiais.

Tad pavasarį dažnai jaučiamės, kad vasara atėjo anksčiau, o rudenį ji tarsi nenori trauktis.

Vasariškų dienų daugėja

Per laikotarpį nuo 1961 iki 2020 metų Lietuvoje vasariškų dienų daugėjo.  Labiausiai vasariškų dienų (20 laipsnių ir daugiau) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!

Tačiau pajūryje mažiausiai išaugo karštų ir kaitrių dienų skaičius. Karštų dienų labiausiai padaugėjo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).

Ką tai reiškia senjorams?

Nors šilti orai džiugina, didesni karščiai gali būti pavojingi – ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Širdies, kvėpavimo problemos ar padidėjęs jautrumas temperatūros pokyčiams reikalauja ypatingo dėmesio. Todėl vasariškomis dienomis senjorams svarbu gerti daugiau vandens, saugotis saulės smūgio, neužsibūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, rinktis lengvus drabužius ir pavėsį.