Vilniaus Bočių bendrija skatino nepasiduoti dezinformacijos pinklėms
Vilniaus Bočių bendrija 2025 metais vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Nepasiduokime dezinformacijos pinklėms“. Pagrindinis projekto tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti priešišką propagandą. Siekiant kuo didesnės projekto sklaidos, prie jo vykdymo buvo pakviesti ir mielai sutiko tapti partneriais Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos nariai Kaune ir Raseiniuose, taip pat Ukmergės bočiai bei Telšių pagyvenusių žmonių bendrija „Rudens vakaras“. Tad projekte dalyvavo net 480 senjorų.
Kritinis mąstymas yra toks pat svarbus, kaip ir fizinė gynyba
Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė pasakojo, kad rugsėjo pradžioje valdybos susirinkime nutarta, jog būtina didinti senjorų atsparumą priešiškai propagandai, padėti atpažinti ir kritiškai vertinti melagingą informaciją, todėl nuspręsta vykdyti projektą „Nepasiduokime dezinformacijos pinklėms“. „Kritinis mąstymas ir informacinis atsparumas yra toks pat svarbus, kaip ir fizinė gynyba“, – pabrėžė pirmininkė.
Pakviesti į susirinkimą policijos pareigūnai bei banko darbuotojai kalbėjo apie sukčių daromą žalą.
Pirmasis renginys – Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną
Pirmasis projekto renginys vyko Vilniuje spalio 1-ąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Į šį renginį paprastai deleguojami aktyviausi bočių bendrijos, vienijančios 1 045 žmones, nariai. Jame dalyvavo 430 Vilniaus Bočių bendrijos narių ir svečiai iš regionų.
Visus susirinkusius pasveikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
Įvadinę teminę paskaitą-diskusiją „Propaganda ir dezinformacija kaip istorijos ir politikos konstravimo instrumentai“ vedė politikos apžvalgininkas, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Po paskaitos savo mintimis pasidalino ir bočiai iš Alytaus, Raseinių, Kauno. Visi pritarė, kad reikia kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių supažindinti su dezinformacijos keliamomis grėsmėmis, didinti atsparumą priešiškai propagandai.
Šventinę dieną vyravo pakili nuotaika – vėl susitikę senjorai smagiai bendravo tarpusavyje, vaišinosi kukliomis vaišėmis, klausėsi scenoje atliekamų dainų ir patys dainavo bei šoko.
Mokomieji seminarai – Vidurio Lietuvoje ir Žemaitijoje
Lapkritį buvo organizuotos vienos dienos mokomosios išvykos į Vidurio Lietuvą ir Žemaitiją.
Pirmasis mokomasis seminaras vyko Kaune, S. Lozoraičio senjorų akademijoje. Vytauto Didžiojo universiteto auditorijoje susirinkę senjorai susidomėję klausėsi dr. A. Kasparavičiaus paskaitos apie istorinius įvykius ir jų pateikimą drauge su savo politikos propaganda nuo pat kryžiaus karo laikų, po to pranešėjui pateikė daug klausimų.
Buvęs Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys kalbėjo apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją, kuri dažnai perteikiama vaizdais, emocingais pareiškimais, „nutekintais dokumentais“. Pranešėjas akcentavo, kad dezinformacija yra vienas iš ginklų šiuolaikiniuose informaciniuose ir hibridiniuose konfliktuose. Ja siekiama sukelti paniką, pyktį, nepasitikėjimą.
Mokomieji seminarai taip pat vyko Ukmergėje, Telšiuose ir Raseiniuose.
Renginiuose iš viso dalyvavo net 480 senjorų. Jie ne tik buvo aktyvūs paskaitose, bet ir pertraukų metu draugiškai bendravo. Per pietus Telšiuose dalyviams buvo šmaikščiai pristatomi žemaitiškų vaišių patiekalai.
Projekto vykdymo metu įdomiausi momentai buvo nufilmuoti ir sukurtas videofilmas.
Apklausa atskleidė svarbiausias problemas
Rugsėjo mėnesį vykusiame Vilniaus Bočių bendrijos valdybos susirinkime, kurio metu nutarta vykdyti projektą „Nepasiduokime dezinformacijos pinklėms“, valdybos narys Rimantas Zabarauskas pasiūlė paruošti 200 tyrimo anketų su klausimais apie senjorų patirtis susidūrus su sukčiavimo atvejais arba bandymais išvilioti pinigus. Šios anketos projekto metu buvo dalinamos mokomųjų seminarų dalyviams, kurie jas užpildė.
Į klausimus dažniausiai atsakė moterys, pagal amžių – iki 80 metų. 41 proc. respondentų nurodė, kad jie sugeba atpažinti dezinformaciją viešojoje erdvėje, 42 proc. – vargiai ją atpažįsta, tik 5 proc. mano, jog jie nesugeba atpažinti dezinformacijos. Tarp labiausiai tikėtinų dezinformacijos šaltinių dažniausiai buvo minimi socialiniai tinklai – apie tai pasisakė 80 proc. respondentų. Antroje vietoje – LRT (34 proc.), toliau – naujienos, išgirstos iš aplinkinių, kaimynų, popierinė spauda, privatūs radijo, TV kanalai ir užsienio medijos (32 proc.).
Pavojingiausiomis veiklomis senjorai įvardijo telefoninius pokalbius su apsimetėliais banko pareigūnais (66 proc.), investavimą į akcijas, kriptovaliutas (46 proc.), pirkimą internetinėse parduotuvėse (41 proc.).
Bent vieną sukčiavimo atvejį buvo patyrę 32 proc. respondentų, daugiau negu vieną kartą – 38 proc. atsakiusiųjų, tokių negatyvių patirčių neturėjo 30 proc. Dauguma atvejų baigėsi laimingai, tik 4 respondentai prisipažino patyrę reikšmingą žalą, 17 senjorų – nereikšmingą. Absoliuti dauguma apklaustųjų (80 proc.) pageidavo švietimo ir mokymų dezinformacijai bei sukčiavimui atpažinti bei išvengti.
Respondentai akcentavo psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo gebėjimų ugdymą, taip pat viešųjų informacinės sklaidos kanalų pasitelkimo konkretiems dezinformacijos ir sukčiavimo atvejams atskleisti ir viešinti poreikį.
Genovaitė Kazielienė
