Vyresni žmonės ir lygios galimybės: kokie iššūkiai kyla šiandien?

Nors nemažai kalbama apie skiriamą dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams vis dar kyla įvairių iššūkių kasdieniame gyvenime. Kokiose srityse dažniausiai patiriama diskriminacija, su kokiomis problemomis susiduria senjorai darbo rinkoje, gaudami paslaugas ar dalyvaudami visuomenės gyvenime, kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėju Mariumi MORKEVIČIUMI.

– Patyrę diskriminaciją žmonės dažnai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Kaip reaguojama gavus gyventojo skundą? Kokiais atvejais pradedamas tyrimas?

– Kiekvienas gyventojų skundas ar užklausa nukeliauja į Tarnybos Teisės grupę, kur yra atidžiai įvertinamas. Tyrimas pradedamas tuomet, jei išdėstytos aplinkybės turi diskriminacijos požymių, pavyzdžiui, dėl amžiaus, lyties, negalios ir kitų Lygių galimybių įstatyme išvardintų asmens tapatybės bruožų.

Tyrimas gali būti pradėtas, pavyzdžiui, įtarus, jog žmogus nepriimtas į darbą vien dėl to, kad yra vyresnio amžiaus, arba jis susidūrė su apribojimais dėl savo amžiaus gauti kokias nors paslaugas, kilti karjeros laiptais ir pan. Tarnyba gali imtis tyrimo įtarus ir priekabiavimą dėl amžiaus, kai pavyzdžiui, darbdavys, pardavėjas ar paslaugų teikėjas laido įžeidžiančias replikas, taiko nepagrįstą spaudimą. Svarbu paminėti, kad pagal Lygių galimybių įstatymą, diskriminacija draudžiama darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, švietimo ir studijų, taip pat valstybės institucijų, savivaldybės įstaigų bei organizacijų srityse.

Mūsų teisės aktai aiškiai reglamentuoja gyventojų teises darbo santykių srityje. Pavyzdžiui, Lygių galimybių įstatymas draudžia, renkantis darbuotojus, skirstyti juos pagal amžių, darbdaviams numatyta pareiga, priimant į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, nepaisant amžiaus ir t. t. Darbo santykių srityje apsaugą nuo diskriminacijos užtikrina ir Darbo kodeksas. Pagal šį įstatymą, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Kiek šių įstatymų reglamentų yra laikomasi praktikoje, daugiau yra visuomenės nuostatų klausimas. Pavyzdžiui, pastebime, kad diskriminacinių darbo skelbimų einant metams praktiškai nemažėja, o gyventojų aktyvumas kovojant už savo teises taip pat galėtų būti didesnis. Tiesa, yra ir teigiamų poslinkių, tarkime, vis daugiau darbdavių imasi iniciatyvų skatinant vyresnio amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką.

Visais atvejais, kai gyventojai įtaria, jog yra diskriminuojami savo savo amžiaus, rekomenduojame pasikonsultuoti su Tarnyba. Tai galima padaryti tiek telefonu, tiek internetu, tiek ir gyvai atvykus.

 – Ar dažnai gaunama vyresnių žmonių skundų, jų daugėja ar mažėja?

– Diskriminacija dėl amžiaus yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į Tarnybą, nes ypač pastebima būtent vyresnių žmonių diskriminacija. Kalbant apie skundų ir kreipimųsi statistiką, 2025 metais amžiaus pagrindu Tarnyba ištyrė 55 skundus. Palyginimui, 2024 m. buvo gauti 39 skundai, 2023-aisiais jų buvo 52, 2022 m. – 26, 2021 m. – 45, 2020 m. – 44. Taip pat 2020–2025 m. periodu dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu gyventojams buvo suteikta per tūkstantį konsultacijų tiek gyvai, tiek telefonu bei raštu, tiek per socialinius tinklus. Apie trečdalis gautų skundų buvo darbo santykių srityje.

Taigi, gyventojų skundų ir užklausų dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu skaičius kinta, bet bendra tendencija – jų nuosekliai daugėja.

Visgi Tarnybos gaunami skundai neatspindi tikrosios situacijos. Mūsų darbo praktika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra aktyvūs gindami savo teises. Tai patvirtina ir apklausos. 2025 m. pradžioje Tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, tik trečdalis vyresnių nei 56 metų gyventojų dėl patirtos diskriminacijos kreiptųsi į Tarnybą. Mūsų vertinimu, šie žmonės labiau linkę pasikonsultuoti, nei teikti skundą. Paskambinę, jie teiraujasi dėl galimai patirtos diskriminacijos darbo santykių ir prekių ar paslaugų įsigijimo, prieinamumo srityse, o pakviesti teikti skundą dažnai atsako, kad nesinaudoja kompiuteriu, nenori siųsti laiško paštu ir apskritai nesitiki pokyčių.

– Vis girdime pasisakymus apie būtinumą kuo daugiau senjorų įtraukti į darbo rinką, tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vyresniems gyventojams yra sunku įsidarbinti. Ar brandaus amžiaus žmonės nepatiria diskriminacijos darbe, ieškodami darbo?

– Iš Tarnybos patirties, su diskriminacija susiduriama skirtinguose darbo santykių etapuose: darbo skelbimuose, kuriuose nurodomas pageidaujamas darbuotojų amžius, darbo pokalbiuose, skaičiuojant atlyginimus, skiriant paaukštinimą ar suteikiant mokymosi galimybes, taip pat – nutraukiant darbo santykius. Vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija dažnai būna paslėpta ir po įvairiomis replikomis, kurios gali pasirodyti kaip nuoširdus darbdavių rūpestis. Žmonės teigia, kad iš darbdavių sulaukia tokių frazių, kaip „tau jau laikas anūkus prižiūrėti“ ar „tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki“. Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna ir mažiau apmokamos.

Artėjant pensiniam amžiui, asmenys patiria sunkumų ieškodami darbo, nes neretai darbo skelbimuose nurodomas kandidatų amžius: teisinamasi, jog darbuotojas, dirbantis paslaugų sektoriuje, turi atrodyti jaunai, reprezentatyviai, tikinama, kad vyresni žmonės nėra itin produktyvūs ar lėčiau įsisavina informaciją. Tarnyba yra sulaukusi skundo, jog viena Lietuvos įmonė, ieškanti naujo vairuotojo, anketoje prašė nurodyti asmens amžių. Jų manymu, vyresnio amžiaus žmonės turi šeimas, todėl jiems būtų pernelyg sudėtinga važinėti bei dirbti visoje Lietuvoje, tad jiems būtų pasiūlytas darbas tik Vilniaus mieste. Diskriminacija egzistuoja ir švietimo sektoriuje. Tarnybai teko konsultuoti ne vieną mokytoją, kurio etatai buvo sumažinti. Jų teigimu, viena iš to priežasčių – vyresnis amžius.

Kad vyresni žmonės patiria papildomų sunkumų darbo rinkoje, liudija ir mūsų inicijuoto tyrimo duomenys, pagal kuriuos, trys ketvirtadaliai gyventojų įsitikinę, jog šalyje tokia diskriminacija labai ar iš dalies paplitusi. Virš penktadalio 50-ies metų ir vyresnių aplaustųjų teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais (-ėmis).

Remiantis mūsų darbo praktika bei tyrimais, galima teigti, kad vyresniems žmonėms, nepaisant jų sukauptos patirties, darbo rinka yra mažiau draugiška. Apie tai, beje, liudija ir nedarbo statistika.

Viena to priežasčių gali būti ir skaitmeninė atskirtis, kurios mastą atskleidėme tyrime. Jo duomenimis, net iki 44 proc. vyresnių nei 55 metų apklaustųjų patiria sunkumų naudojantis paslaugomis, kurioms reikia internetinių technologijų – nuo registracijos pas gydytojus ir viešojo transporto iki elektroninių meniu kavinėse. Tikėtina, kad skaitmeninių įgūdžių stoka gali būti viena iš kliūčių ir darbo rinkoje.

Bet, ko gero, dar svarbesnis veiksnys yra ganėtinai skeptiškas darbdavių nusistatymas vyresnių darbuotojų atžvilgiu. Kai kurie jų pripažįsta, jog vengia investuoti į vyresnio amžiaus darbuotojus, nes jie esą dirbs trumpai, yra lėtesnės reakcijos, prastesnės sveikatos, ne tokie imlūs naujovėms. Be to, gauname nusiskundimų dėl priekabiavimo dėl amžiaus atvejų darbovietėse.

Kalbant apie diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje, reikia pastebėti, kad tai yra daugiasluoksnė ir kompleksinė problema, jos sprendimo būdai taip pat turėtų būti atitinkami. Čia tinka tiek įstatyminės bazės tobulinimas, tiek įvairios iniciatyvos keičiant visuomenės nuostatas, skatinant vyresnio amžiaus žmonių integraciją, jų profesinį tobulėjimą. Pavyzdžiui, Japonijoje, atsižvelgiant į demografines tendencijas,  įstatymais nustatyta, kad darbdaviai turi sudaryti galimybes dirbti iki 70 metų, amžius pailgintas penkeriais metais, taikomos mokestinės lengvatos darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 60 metų asmenis, vykdomos įvairios perkvalifikavimo programos, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų. Panašių priemonių imamasi ir Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt.

– Kokiais konkrečiais atvejais Lygių galimybių tarnyba ėmėsi tyrimų?

– Kalbant apie konkrečius Tarnybos atliktus tyrimus, galima paminėti praėjusių metų pabaigoje atliktą tyrimą, po kurio nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas panaikinti galimybę įsigyti bilietus už grynuosius pinigus troleibusuose ir autobusuose diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones. 2025 m. į Tarnybą kreipėsi gyventojas, negavęs kredito paslaugos platformoje „SAVY“. Jam buvo atsakyta, nes bendrovei klientas pasirodė per senas. Pradėjus tyrimą dėl diskriminacijos, platforma pakeitė taisykles: atsisakė taikytų apribojimų dėl amžiaus, o vyrui pasiūlė kreiptis iš naujo. Kitas panašus tyrimas atliktas dėl banko „Luminor“, kuris buvo nusistatęs ribojimą neskolinti vyresniems nei 75 metų asmenims. Ištyrus gyventojos skundą, bankas taip pat suskubo pakeisti paskolų išdavimo taisykles.

Pernai į Tarnybą kreipėsi bent keli kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ klientai, kurie skundėsi diskriminacine bilietų įsigijimo tvarka. Pagal ją, pensinio amžiaus žmonės bei asmenys su negalia bilietus su nuolaida galėjo įsigyti tik atvykę į kasą. Tarnybai pradėjus tyrimą, kino teatras nusprendė du dešimtmečius galiojusias taisykles pakeisti ir leisti bilietus įsigyti ir internetu.

Paminėtini ir gyventojų skundai dėl sunkumų gauti paslaugas, pavyzdžiui, atnaujinti kodų generatorius ar programėles. Juos pateikė vyresnio amžiaus žmonių su negalia artimieji, bandę atnaujinti jų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemones ir susidūrę su kliūtimis. Pagrindinė jų buvo reikalavimas tokiems klientams fiziškai atvykti į įstaigą, ką dėl žmonių negalios, amžiaus ir sveikatos būklės padaryti yra sudėtinga, o kartais – ir neįmanoma.

– Ar vykdomos Tarnybos rekomendacijos šalinti priežastis, dėl ko vyresni žmonės jaučiasi diskriminuojami?

– 2025 m. lygių galimybių kontrolierė, atlikusi tyrimus dėl galimos diskriminacijos, pateikė 76 rekomendacijas dėl praktinio lygių galimybių užtikrinimo arba dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Rekomendacijos teiktos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, paslaugų teikėjams, švietimo įstaigoms.

Iki 2026 m. vasario pabaigos buvo įgyvendinta trečdalis (34 proc.) visų pernai metais teiktų rekomendacijų – 26. Dar 37 rekomendacijos tebevykdomos (49 proc.), o dar 13 rekomendacijų neįgyvendintos, jas įgyvendinti atsisakyta arba nepateikta atsakymo dėl įgyvendinimo (17 proc.).

Tikslių apibendrinamųjų duomenų neturime, bet per pastaruosius trejus metus (2022–2025 m. laikotarpį) įgyvendinta iki pusės lygių galimybių kontrolierės pateiktų rekomendacijų.

– Kokie pasiūlymai yra pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų sprendžiamos senjorų problemos?

– 2025 m. Tarnyba atliko rekomendacijų dėl vyresnių žmonių skaitmeninės atskirties mažinimo įgyvendinimo apžvalgą. Rekomendacijos maisto, namų ūkio ir apyvokos prekių pardavėjams, įvairių viešųjų ir būtinųjų paslaugų teikėjams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms buvo pateiktos po 2024 m. atlikto tyrimo, kuriuo nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės su skaitmenine atskirtimi arba jos rizika susiduria visose kasdienio gyvenimo srityse. Apibendrinus gautus paslaugų teikėjų ir prekių pardavėjų atsakymus matyti, kad rekomendacijų įgyvendinimas įmonėse ir įstaigose yra labai nevienodas: kai kurios institucijos ir savivaldybės jau vykdo gerąją praktiką ir realiai taiko priemones vyresniems asmenims, kiti – alternatyvias paslaugas turi tik formaliose gairėse, bet praktiškai jos nėra patogios ar efektyvios. Tai lemia, kad skaitmeninės atskirties rizika išlieka reikšminga. Taip pat identifikuoti konkretūs sistemingi iššūkiai, tokie kaip neapibrėžtas „skaitmeninės pagalbos“ teisinis statusas, ribotas socialinių darbuotojų ir viešųjų bibliotekų darbuotojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo finansavimas bei skirtumai tarp savivaldybių praktikų. Pavyzdžiui, skaitmeninė pagalba dažniausiai integruojama į bendras socialines paslaugas, o ne įvardijama kaip savarankiška pagalbos rūšis, tad nėra aiškaus reglamentavimo, kas ir kaip ją teikia.

Politikos formuotojams ir paslaugų teikėjams buvo pateiktos papildomos rekomendacijos, kaip situaciją reikėtų gerinti. Kelios iš jų:

• Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatyme prekių ir paslaugų skaitmenizaciją pripažinti viena iš šios socialinės grupės atskirtį galinčių didinti rizikų bei apibrėžti valstybės ir savivaldybių vaidmenį užtikrinant šių rizikų prevenciją. Rekomenduojama įstatyme įtvirtinti pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įmonėms užtikrinti galimybę įvairias viešąsias paslaugas gauti alternatyviais, o ne tik skaitmeniniais, būdais.
• Svarstyti įstatymu įtvirtinti prievolę būtinąsias kasdienes paslaugas teikiantiems paslaugų teikėjams užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik skaitmeniniu būdu. Toks reguliavimas galėtų būti numatytas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatyme.
• Papildyti socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašą taip, kad skaitmeninė pagalba būtų įtvirtinta kaip atskira pagalbos teikimo sritis ir vyresnio amžiaus asmenys iš šių darbuotojų galėtų tokią pagalbą gauti. Užtikrinti tinkamą finansavimą funkcijoms atlikti ir darbuotojų skaitmeninėms kompetencijoms didinti.
• Svarstyti įstatymu įtvirtinti paslaugų teikėjų pareigą užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nepatirtų papildomų išlaidų atsiskaitydami už būtinąsias paslaugas. Tais atvejais, kai atsiskaityti galima tik skaitmeniniu būdu arba per tarpininkus, – svarstyti galimybę kompensuoti tarpininkavimo mokestį.

Dėl rekomendacijų įgyvendinimo Tarnyba bendradarbiauja su Seimo Žmogaus teisių komitetu, kuris atlieka šio klausimo parlamentinę kontrolę.

– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Genovaitė Kazielienė