Žemaičių „Bočiai“ pradėjo ruoštis tradiciniam festivaliui

Kelmėje vyko Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Žemaitijos bendrijų konferencija. Joje dalyvavo Skuodo, Plungės, Palangos, Telšių, Mažeikių, Šilalės, Kretingos, kitų bendrijų atstovai. Kelmės „Bočių“ klubo pirmininkė Salomėja Drazdovienė sakė, kad pagrindinis susibūrimo tikslas – aptarti pasiruošimo tradiciniam Žemaitijos bočių bendrijų festivaliui „Sueikim, žemaičiai, į didelį būrį“.

 Pirmą kartą vyko Apuolėje

Pirmą kartą festivalis „Sueikim, žemaičiai, į didelį būrį“ (,,Soekem žemaite į dėdėli būrį“) buvo surengtas 2013 metais Skuodo rajone, simbolinėje istorinėje vietoje – Apuolėje, kuri laikoma seniausia Lietuvos gyvenviete. Tuomet bendraminčius sukvietė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Skuodo rajono bendrijos pirmininkė Joana Viščiūnienė. Ant piliakalnio vykusiame renginyje dalyvavo ne tik dvylika Žemaitijos bočių bendrijų, bet ir svečiai iš Aukštaitijos, Latvijos. Kiekvienais metais žemaičiai bočiai rinkosi į šventę vis kitame rajone. Pernai dvyliktąjį festivalį organizavo Palangos bočiai, kurie šventę surengė Šventojoje. Tąkart pasirodė jau daugiau kaip dvidešimt kolektyvų. Skambėjo liaudiškos dainos, žemaitiški paporinimai, šokėjai sukosi rateliuose. Kiekviena bendrija stengėsi savo staluose atspindėti gimtojo krašto dvasią: patiekalais, rankdarbiais, dekoracijomis ir išskirtiniais papuošimais. Šeimininkai visus vaišino skania šalta gira, žemaitiškai paruoštomis karštomis bulvėmis, kitais patiekalais. Renginio tikslas buvo sukurti šventę, kuri džiugintų ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus, o įspūdžiai lydėtų visus grįžtant namo. Ir tai pavyko – šypsenos, dainos, šokiai ir nuoširdūs linkėjimai pavertė šį renginį tikra bendrystės ir gyvenimo džiaugsmo švente.

Renginio pabaigoje festivalio simbolis buvo perduotas Naujosios Akmenės miesto bendrijai „Bočiai“, kuri šįmet organizuos šventę.

Prieš renginį – konferencija

S. Drazdovienė pasakojo, jog į tokius pasitarimus renkamasi kiekvienais metais – kad visi kartu numatytų būsimo renginio detales, pasikalbėtų apie kitus einamuosius reikalus. „Susitikę aptariame praėjusių metų festivalį – jų organizatoriai pasidalija mintimis, su kokiais sunkumais susidūrė, kokios buvo problemos ir kaip jas išsprendė. Šį kartą pagrindinį pranešimą padarė LPS „Bočiai“ pirmininko pavaduotoja, atsakinga už Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ veiklos organizavimą ir koordinavimą, kultūrinių renginių organizavimą Žemaitijos regione J. Viščiūnienė. Tada tarėmės dėl būsimo festivalio rengimo – kokių klaidų turėtume vengti, kaip galime padėti organizatoriams, ką kiekviena bendrija galėtų atsivežti.“

Didžiausia problema – finansai

Pirmininkė neslėpė, kad pagrindinis klausimas, kuris iškyla – finansai: „Norint organizuoti renginį, reikia turėti pinigų. Viskas yra labai brangu – pavyzdžiui, vien scenos pastatymas ir įgarsinimas kainuoja apie du tūkstančius eurų. Jau nekalbant apie tai, kad kolektyvai keičiasi dovanėlėmis, suvenyrais, perkamos gėlės.“

S. Drazdovienė pasidžiaugė, kad pastaruosius festivalius finansiškai parėmė Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, vadovaujama Irenos Kriščiukaitienės.

Pasak pirmininkės, piniginės ir kitokios pagalbos prašoma verslininkų, kai kurios bendrijos rašo projektus, kuriuos teikia savivaldybėms, kad būtų skirta pinigėlių pasiruošimui šventei bei į ją vykstant. „Aš pernai rašiau ir teikiau projektą savivaldybei, už gautus pinigus apmokėjome kelionės išlaidas, nupirkome gėlių, suvenyrų palangiškiams. Taip pat prisidedame ir mes patys, švenčių dalyviai“, – pasakojo kelmiškių bočių vadovė.

Puoselėja žemaitišką kalbą, dvasingumą

Vienas festivalio tikslų – kuo daugiau bendrauti žemaitiškai, savo tarme, taip puoselėjant didžiulę vertybę – gimtąją kalbą. Dėl to ir per pasirodymus kolektyvai vieną dainą atlieka žemaitiškai.

Praėjusiais metais renginys pirmą kartą prasidėjo šv. Mišiomis – Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės bažnyčioje, tada eisena pajudėjo link Šventosios centrinės aikštės. Nutarta, kad ir šįmet, ir kitais metais vyksiantys renginiai prasidės šv. Mišiomis maldos namuose.

Dar viena šių švenčių ypatybė – festivaliai rengiami ne vidaus patalpose, o lauke, nes vasarą norisi saulės, gamtos…

Bendrijų atstovai kalbėjo ir apie bendradarbiavimą, susitikimus, koncertus.

Linksmai praleido laiką

Kaip ir visada, konferencijoje ne tik aptarti dalykiniai reikalai, bet ir gerai kartu praleistas laikas. Šventiškai pasipuošę senjorai džiaugėsi vėl susitikę, glebėsčiavosi, juokavo. Viešvėnų bočiai parodė spektaklį, nuotaiką kėlė kelmiškių kapelos muzikantai, moterų ansamblio atliekamos dainos.

Genovaitė Kazielienė

Kelmės „Bočių“ klubo „Facebook“ nuotraukos