Žudiką išaiškino po 43 metų
Žudiką išaiškino po 43 metų, nors sakoma, kad nusikaltėlį realiausia išaiškinti per pirmąsias dienas po nusikaltimo. Taigi pasitaiko atvejų, kai viskas paaiškėja po daugybės metų. Vienas tokių pavyzdžių – JAV išaiškinta 45 metus trukusi byla. Ši kriminalinė istorija prasidėjo 1977 m. liepos 9 d. McClintock gamtos draustinyje, Viskonsine. Davidas Schuldesas kartu su sužadėtine Ellen Mateis atvyko pailsėti miške, palapinėje. Kelionė porai buvo paskutinė.
Nesisekė užtikti prievartautojo pėdsakų
Nežinomas asmuo nušovė 25-erių D. Schuldesą, o tada išprievartavo ir nužudė jo 24-erių mylimąją E. Mateis. Nusikaltėlis pabėgo, tačiau paliko įkalčių: ant nužudytos moters šortų buvo rasta jo sperma. Paimta medžiaga buvo ištirta.
Keisčiausia, kad daugelį metų detektyvams nepavyko užtikti prievartautojo pėdsakų. Bylos ėmėsi ne vienas detektyvas, tačiau nė vienam nepasisekė pasiekti rezultatų. Tad negailestingas žudikas buvo laisvėje. Dešimtajame dešimtmetyje tyrimą perėmė Kraigas Batesas. Tais metais kriminalistikoje buvo pradėta plačiai naudoti DNR pirštų atspaudus giminystei ir žmonių tapatybei nustatyti.
K. Batesas į laboratoriją nusiuntė daiktinius įrodymus ir gavo genetinį žudiko portretą. Tačiau tokio DNR profilio asmuo nebuvo įtrauktas į JAV nacionalinę DNR duomenų bazę.
Apibrėžė įtariamųjų žudikų ratą
2001 m. tirti šią žmogžudystę buvo paskirtas detektyvas Todas Boldvinas. Jis nustatė įtariamųjų ratą ir paėmė iš jų DNR mėginius, tačiau visi jie neatitiko nusikaltėlio genetinio profilio. Ateinančius 17 metų byla nejudėjo iš aklavietės. Iki 2018 m. kovo pabaigos tyrėjai susisiekė su Tomu Šovu, kuris nagrinėjo DNR fenotipus – ekspertas atkūrė nežinomo nusikaltėlio išvaizdą pagal jo genus.
T. Šovas išanalizavo ir nustatė, kad žudikas buvo baltasis, rusvaplaukis ir strazdanotas. Ekspertai atkūrė 25 ir 65 metų įtariamojo išvaizdą, atsižvelgdami į laiką, kuris praėjo nuo nužudymo įvykdymo.
Žudiką išaiškino po 43 metų
2021 m. spalio 9 d. nuotrauka buvo perduota genealogui, kuris susiaurino įtariamųjų ratą iki konkrečios šeimos iš Viskonsino – Gladyso Bruneto ir Edvardo Vanivenhoveno. T. Šovas teigė, kad žudikas galėjo būti vienas iš keturių šių amerikiečių sūnų ar keturių anūkų. Detektyvams buvo perduoti visų įtariamųjų vardai.
Tada iš kiekvieno buvo imami DNR mėginiai. Žinoma, teko imtis įvairių triukų, kad neišgąsdintų žudiko. Taigi, trečiasis brolis, vardu Raymondas, detektyvo prašymu turėjo užpildyti nedidelę anketą ir ją įdėti į voką, kurį reikėjo užklijuoti su seilėmis. Paaiškėjo, kad būtent jo sperma liko ant mirusiosios šortų.
Policija įtariamojo garaže rado šautuvą, o lentynoje virš skalbyklės ir džiovyklės – skardinę su šoviniais. Tiesa, Raymondo giminaičiai ir pažįstami įsitikinę, kad tai yra nesusipratimas, o šis geraširdis senjoras yra nekaltas. Anot jų, jis sudarė padoraus žmogaus, paprasto pensininko, įspūdį.
Žudiką išaiškinus po 45 metų, jis stojo prieš teismą.