10 kūrybingų senjorų, kurie savo gyvenimą pakeitė išėję į pensiją

Visuomenėje dažnai manoma, kad kūrybiškumas priklauso jaunimui. Tačiau gyvenimo patirtis, išmintis ir laikas, kurį suteikia pensija, dažnai tampa atspirties tašku naujai kūrybinei kelionei. Šie žmonės įrodė, kad pradėti niekada nevėlu – kad net ir būnant 70, 80 ar net 90 metų galima atrasti savyje menininką, rašytoją ar sportininką.

Fauja Singh – Indijos kilmės bėgikas, pradėjęs sportuoti būdamas 89 metų

F. Singh (nuotraukoje) gimė 1911 metais Pendžabe, Indijoje, ir didžiąją gyvenimo dalį praleido ūkininkaudamas. Tik sulaukęs 89 metų, po žmonos ir sūnaus netekties, jis nusprendė bėgioti, kad atsigautų emociškai.

Netrukus Fauja tapo sensacija – jis dalyvavo Londono, Niujorko ir kitų miestų maratonuose, o paskutinį užbaigė būdamas 101 metų. Jis vadinamas „bėgančiu stebuklu“, o senjoro istorija įkvėpė daugelį žmonių visame pasaulyje.

Močiutė Mozė – amerikietė, pradėjusi tapyti būdama 78 metų

Močiutė Mozė (angl. Grandma Moses, tikras vardas Anna Mary Robertson Moses, 1860–1961) – buvo amerikiečių liaudies meno (naivaus stiliaus) tapytoja, kuri pradėjo tapyti tik sulaukusi 68 metų.

Ji ilgą laiką dirbo ūkyje, augino šeimą, o tapyti ėmė tik tada, kai dėl artrito nebegalėjo užsiimti tokiais darbais. Iš pradžių tapyba jai buvo tiesiog malonus užsiėmimas, bet netrukus jos kūriniai buvo pastebėti ir pradėti eksponuoti parodose.

Močiutės Mozės darbai išgarsėjo visoje Amerikoje – jie vaizdavo kaimo gyvenimą, kasdienybės džiaugsmus, metų laikų kaitą, o jos nuoširdus, paprastas stilius tapo liaudies meno simboliu.

Ji tapė iki pat 101 metų amžiaus, sukūrė daugiau nei 1 500 paveikslų ir tapo įkvėpimo šaltiniu tūkstančiams vyresnio amžiaus žmonių visame pasaulyje – įrodydama, kad kūrybiškumas neturi amžiaus ribų.

Šiandien jos darbai saugomi žymiuose muziejuose, o vardas „Močiutė Mozė“ tapo sinonimu kūrybiškumui, kuris pražysta vėliau gyvenime.

Laura Wilder – amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi po 65-erių

L. Wilder gimė 1867 metais Viskonsine, JAV, ir didžiąją gyvenimo dalį praleido ūkininkaudama. Tik sulaukusi 65 metų, ji nusprendė užrašyti savo vaikystės istorijas – taip gimė garsusis knygų ciklas „Mažasis namelis prerijoje“.

Ši knygų serija tapo vienu svarbiausių JAV literatūros kūrinių, pagal ją sukurtas populiarus televizijos serialas. L. Wilder parodė, kad rašymas gali būti ne tik jaunystės iššūkis, bet ir būdas įprasminti visą gyvenimą.

Harry Bernstein – britų kilmės rašytojas, debiutavęs būdamas 96 metų

Harry gimė 1910 metais Anglijoje, o jaunystėje emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Daug metų dirbo redaktoriumi ir žurnalistu, tačiau rašytoju tapo tik po žmonos mirties, kai buvo 90-ies.

H. Bernsteino pirmasis autobiografinis romanas „The Invisible Wall“ (2007 m.) pasakojo apie jo vaikystę skurdo sąlygomis ir draudžiamą meilę tarp žydų ir krikščionių šeimų. Knyga tapo bestseleriu, o po jos sekė dar dvi – „The Dream“ ir „The Golden Willow“. H. Bernstein rašė iki pat mirties, kai 101 metais iškeliavo Anapilin.

Carmen Herrera – kubietė dailininkė, pripažinimo sulaukusi 89 metų

C. Herrera gimė 1915 metais Havanoje, Kuboje, tačiau nuo jaunystės gyveno Paryžiuje ir Niujorke. Ji visą gyvenimą tapė minimalistinius geometrinius paveikslus, tačiau ilgą laiką buvo beveik nežinoma.

Tik 2004 metais, kai moteriai buvo 89-eri, jos kūryba buvo pastebėta meno kritikų. Nuo tada kubietės darbai buvo eksponuojami garsiuose muziejuose – „Whitney Museum“ ir „Tate Modern“. C. Herrera tapo simboliu, kad pripažinimas gali ateiti bet kada, jei žmogus tiki tuo, ką daro.

Nola Ochs – amerikietė, tapusi seniausia universiteto absolvente

Nola gimė 1911 metais Kanzase, JAV. Visą gyvenimą ji dirbo ūkyje ir augino vaikus, bet visada svajojo įgyti išsilavinimą. Būdama 95 metų, ji baigė Fort Hayso universitetą, tapdama seniausia pasaulyje universiteto absolvente.

Kai jai buvo 98-eri, N. Ochs įgijo magistro laipsnį. Ji pradėjo rašyti atsiminimus ir keliauti po šalį, skatindama senjorus siekti mokslo bei niekada neatsisakyti svajonių.

Seserys Sadie ir Bessie Delany – amerikiečių rašytojos, debiutavusios sulaukus daugiau kaip 100 metų

Sadie ir Bessie Delany gimė JAV, XIX amžiaus pabaigoje. Jos buvo tarp pirmųjų afroamerikiečių moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą – viena tapo dantų gydytoja, kita – mokytoja.

Tik sulaukusios 100 ir 102 metų jos parašė atsiminimų knygą „Having Our Say“, kurioje papasakojo apie savo gyvenimą, kovą už lygybę ir meilę šeimai. Knyga tapo bestseleriu, pagal ją Brodvėjuje pastatyta pjesė ir sukurtas televizijos filmas.

Toshiko Takaezu – japonų kilmės amerikietė keramikė, kūrusi iki 80-ies

Toshiko gimė 1922 metais Havajuose, japonų emigrantų šeimoje. Ji tapo viena įtakingiausių XX amžiaus keramikos menininkių, garsėjanti savo organiškais, meditaciniais darbais.

Nors kūrė nuo jaunystės, didžiausio pripažinimo sulaukė vėliau gyvenime. T. Takaezu sakydavo, kad keramika jai – tai būdas pasiekti vidinę ramybę ir susijungti su gamta. Ji kūrė iki pat gyvenimo pabaigos, kai mirė sulaukusi 88 metų.

Millie Garfield – amerikietė, tapusi viena pirmųjų senjorių tinklaraštininkių

M. Garfield gimė 1925 metais Masačusetse, JAV. Atšventusi 80 metų, ji nusprendė išmokti naudotis internetu ir sukūrė savo tinklaraštį „My Mom’s Blog“.

Ji rašė apie senėjimą, kasdienį gyvenimą, humorą ir technologijas. Millie tapo tikra interneto žvaigžde – apie ją rašė laikraščiai, ji pasirodė televizijoje ir tapo įkvėpimu vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems išlikti aktyviems skaitmeniniais laikais.

Jiro Ono – japonas, virtuvės meistras, dirbantis ir po 90-ies

Jiro gimė 1925 metais Japonijoje ir būdamas dar vaikas pradėjo dirbti suši restorane. Jis visą gyvenimą tobulino savo amatą ir Tokijuje sukūrė garsų restoraną „Sukiyabashi Jiro“.

Restoranas pelnė „Michelin“ žvaigždes, o J. Ono istorija tapo pasaulinio garso dokumentiniu filmu „Jiro Dreams of Sushi“. Net sulaukęs 98 metų, senjoras kasdien dirba virtuvėje ir moko jaunus mokinius – įkūnija meistriškumą, kantrybę ir kūrybinį tobulėjimą visą gyvenimą.

Pensija nebūtinai reiškia pabaigą – ji gali tapti naujo kūrybinio gyvenimo pradžia

Šių žmonių istorijos rodo, kad kūrybiškumas nepriklauso nuo amžiaus. Priešingai – jis gali suklestėti tada, kai turime daugiau patirties, laiko sau, o baimų – mažiau. Pensija nebūtinai reiškia pabaigą – ji gali tapti naujo kūrybinio gyvenimo pradžia.

Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą

„Facebook“ nuotr.