2025 metai: viena tropinė diena, saulėčiausias – balandis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia, kokie meteorologiniu požiūriu buvo praėjusieji metai.
Vieni šilčiausių metų
Remiantis preliminariais duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje siekė 8,4 °C, t. y. buvo 1 °C aukštesnė už 1991–2020 m. standartinę klimato normą. Tai lėmė, kad 2025-ieji pagal šiltumą pasidalijo 5–6 vietomis su 2015 metais ir pateko tarp šilčiausių metų per visą stebėjimų laikotarpį nuo 1961 m.
Iš 12 mėnesių net septyni buvo šiltesni už normą, trys – vėsesni, o du beveik atitiko daugiametį vidurkį. Ypač išsiskyrė neįprastai šiltas sausis, kurio vidutinė temperatūra siekė 2 °C ir net 4,9 °C viršijo normą. Tai buvo antras šilčiausias sausis nuo 1961 m., nusileidęs tik 2020 m. Kovą taip pat vyravo pavasariškai šilti orai – vidutinė mėnesio temperatūra siekė 4,6 °C.
Jau trečius metus iš eilės itin šiltas buvo rugsėjis. Jo vidutinė temperatūra siekė 15,1 °C ir buvo 2,3 °C aukštesnė už normą. Pagal šį rodiklį 2025 m. rugsėjis tapo trečiu šilčiausiu per visą stebėjimų istoriją.
Tuo tarpu ryškiausias neigiamas temperatūros nuokrypis fiksuotas gegužę. Šis mėnuo buvo neįprastai vėsus – vidutinė temperatūra siekė 9,7 °C, t. y. 2,8 °C žemiau normos. Gegužė pateko tarp penkių vėsiausių nuo 1961 m. Vėsesnis nei įprasta buvo ir rugpjūtis.
Temperatūrų kraštutinumai ir rekordai
2025 m. net 209 dienos buvo šiltesnės už jų daugiametį vidurkį, o 140 – vėsesnės. Daugiausia šiltų dienų pasitaikė sausį ir kovą, o daugiausia vėsių – gegužę ir rugpjūtį.
Aukščiausia paros oro temperatūra užfiksuota liepos 3 d. Druskininkuose, kai oras įkaito iki 35,6 °C. Žemiausia temperatūra registruota vasario 16 d. Šalčininkuose ir vasario 20 d. Molėtuose – minus 17,7 °C.
Per metus Lietuvoje užfiksuoti net 25 nauji parų oro temperatūros rekordai. Iš jų net 23 buvo šilumos rekordai ir tik du – šalčio, abu fiksuoti gegužės pradžioje.
Krituliai: žiema ir pavasaris – sausesni nei įprasta, vasara – gerokai drėgnesnė
Vidutinis metinis kritulių kiekis 2025 m. siekė 694 mm ir beveik tiksliai atitiko daugiametį Lietuvos vidurkį. Pagal drėgnumą šie metai užėmė 29 vietą iš 65 stebimų metų ir buvo priskirti prie vidutiniškai drėgnų.
Tačiau kritulių pasiskirstymas per metus buvo labai netolygus. Žiema ir pavasaris buvo sausesni nei įprasta, o vasara – gerokai drėgnesnė. Ypač sausi buvo vasaris ir balandis. Vasario kritulių kiekis siekė vos 17,2 mm ir sudarė tik 40 proc. normos, o balandį iškrito 21,3 mm.
Priešingai, liepa išsiskyrė itin gausiais krituliais. Per šį mėnesį iškrito net 141,4 mm kritulių, arba 168 proc. normos. Tai buvo trečia drėgniausia liepa nuo 1961 m.
Saulėčiausias – balandis
Remiantis sausio–lapkričio mėnesių duomenimis, 2025 m. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 1772 valandas, tai yra apie 6 proc. trumpiau nei daugiametė norma. Mažiau saulėti nei įprasta buvo žiemos ir vasaros sezonai, o pavasarį ir rudenį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima normai.
Saulėčiausias metų mėnuo buvo balandis, kai Saulė spindėjo beveik penktadaliu ilgiau nei įprasta. Mažiausiai saulėtas buvo sausis – Saulės spindėjimo trukmė sudarė vos 19,2 valandos.
Nebuvo nė vienos kaitros
Nepaisant labai aukštos maksimalios temperatūros vasarą, 2025 m. Lietuvoje neužfiksuota nė vienos kaitros, t. y. trijų ar daugiau iš eilės einančių dienų, kai temperatūra siekia 30 °C ar daugiau. Tai pirmi metai nuo 2017 m., kai nepasitaikė nei vienos kaitros.
Vidutiniškai Lietuvoje registruota tik apie vieną karštą dieną per metus, o tai yra gerokai mažiau nei daugiametis vidurkis. Tropinių naktų fiksuota itin mažai – tik viena, liepos 22 d. Nidoje.
Stichiniai meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai
2025 m. Lietuvoje užregistruoti 3 katastrofiniai ir 21 stichinis meteorologinis reiškinys, taip pat 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Tai rodo, kad nors metai buvo vidutiniškai drėgni, ekstremalūs reiškiniai pasitaikė gana dažnai.
Hidrologinė situacija
Upių vandens lygiai 2025 m. svyravo labai netolygiai. Metų pradžioje daugelyje šalies upių vandens lygis buvo žemesnis už normą, išskyrus Vakarų Lietuvą, kur dažni krituliai sukėlė lietaus poplūdžius.
Pavasarį ir vasaros pradžioje daugelyje upių fiksuoti itin žemi vandens lygiai, vietomis pasiekę naujus minimalius rekordus. Kai kur stebėta hidrologinė sausra. Vasarą ir rudenį situaciją keitė intensyvūs krituliai, sukėlę poplūdžius ir naujus aukščiausio vandens lygio rekordus atskirose upėse bei Kuršių mariose.
Metų pabaigoje vandens lygiai stabilizavosi ir daugelyje vandens telkinių buvo artimi daugiametei normai.
Metai patvirtino ilgalaikę klimato šiltėjimo tendenciją
Apskritai 2025 metai Lietuvoje buvo šilti, vidutiniškai drėgni ir šiek tiek mažiau saulėti nei įprasta. Juos išskyrė labai šiltas žiemos ir rudens sezonas, kontrastingi mėnesiai, netolygus kritulių pasiskirstymas bei ryškūs hidrologiniai svyravimai. Šie metai dar kartą patvirtino ilgalaikę klimato šiltėjimo tendenciją ir augantį orų nepastovumą.