9 tinginystės pagrindai, senatvėje suteikiantys laimę

Yra viena keistenybė: senatvė dažnai pateikiama kaip poilsio metas, kai niekur nereikia skubėti, niekam nieko įrodinėti ir kai pagaliau gali pagyventi sau. Tačiau praktiškai viskas yra kitaip. Daugeliui tai rūpesčių, nesibaigiančio šurmulio, naujų „būtinybių“, „reikėtų“, „privalau“ metas. Tarsi gyvenimas neleistų sulėtinti tempo. Tarsi net ir išėjus į pensiją reikia būti pavyzdinga namų šeimininke, rūpestinga močiute, mandagia drauge, aktyviai dalyvauti visuose įmanomuose susibūrimuose – ir tuo pačiu neprarasti dvasios.

O kas, jei laimės paslaptis senatvėje slypi ne hiperaktyvume, o gebėjime būti šiek tiek tingesniam? Štai devyni tinginystės pagrindai, kurie netikėtai veda į laisvę.

1. Nustokite įrodinėti, kad turite teisę į savo malonumus

Kiek metų reikia, kad moteris išmoktų norėti? Ne „teisingai“, ne „taip turėtų būti“, o taip, kaip nori. Neatsižvelgdama į kitų žmonių požiūrį, nebijodama, ką jie pagalvos ar pasakys. Dėl kažkokių priežasčių net paprasti norai – atsigulti, ką nors nusipirkti sau, tiesiog tylėti – sukelia kaltės jausmą.

Senstant ypač svarbu nustoti bandyti įrodinėti, kad turite teisę į savo malonumus. Laikas būti savimi nėra atlygis už ilgametę tarnystę, o numatytoji teisė. Ir taip, niekas neprivalo suprasti ar pritarti kito žmogaus džiaugsmui. Troškimams nereikia pateisinimo.

2. Nelaikykite senų, nereikalingų daiktų

Galite apžvelgti savo namus ir staiga suprasti, kad tarp kruopščiai saugomų daiktų „jei kas nutiktų“, yra labai mažai tų, kurie iš tikrųjų reikalingi. Lėkštės, kurių gaila liesti, nes jos skirtos „svečiams“. Suknelės, į kurias nebetelpate, bet jos vis tiek kabo – juk tai prisiminimas. Knygos, kurių niekas neatvers. Stiklainiai, dėžutės, indai… Ir visa tai – sunkumo jausmas.

Atmesti nereikalingą – tai ne valymas, o erdvė. Dėl oro, dėl naujų įpročių, dėl savęs. Kartais užtenka išmesti vieną „antikvarinį“ kočėlą, kad staiga taptų lengviau kvėpuoti.

3. Neperauklėkite savo artimųjų

Turbūt vienas sunkiausių menų yra leisti kitam būti kitokiam. Ypač giminaičiams. Ypač vaikams ir anūkams. Ypač kai akivaizdu, kad jie klysta. Norisi įsikišti, paaiškinti, išgelbėti. Tačiau už viso to slypi pavojinga iliuzija: kad gali ką nors išauklėti iki galo. Tačiau iš tikrųjų kiekvienas turi savo kelią.

Galbūt tikroji išmintis yra laiku patylėti. Ne todėl, kad tai vis tiek nenaudinga. Bet dėl to, kad pagarba taip pat yra meilės forma. O tinginystė ginčytis yra ne silpnumas, o branda.

4. Nesistenkite įtikti visiems

Kaip dažnai vidinis balsas jums sako: „Na, atsisakykite, jūs pavargote.“ O išorinis mandagumas skuba: „O kas, jei jis įsižeis?“ O moteris, kuriai skauda nugarą, mezga šaliką pagal užsakymą. Kas neišsimiega – vėl pasiima anūkus. Kas svajoja tiesiog pabūti viena – eina į trečią susibūrimą per savaitę.

Tai ne gerumas. Tai įprotis save laikyti paskutinėje vietoje.

Tingėjimas jaustis patogiai yra kelias į save. Ne iš pagiežos, ne iš užgaidos, o todėl, kad niekas, išskyrus mus, nežino, kiek jėgų liko viduje. O kai jėgų mažai, tiesiog pavojinga jas atiduoti visiems.

5. Nesiekite tobulumo

Vyresnių moterų pastangose ​​būti tobuloms slypi tyli tragedija. Namai – kaip žurnale, vakarienė – kaip pas virėją, nuotaika – kaip popietiniame spektaklyje. Tačiau štai kur paradoksas: tobula močiutė dažnai įkvepia pagarbą nei meilę. O pavargusi močiutė, sėdinti ant grindų su anūku ir valganti sumuštinius, amžinai išlieka atmintyje.

Leisti sau būti tinginiui nėra aplaidumas. Tai gebėjimas suprasti, kur iš tiesų svarbu, o kur tėra įprotis paklusti.

6. Nebijokite atrodyti juokingai

Amžius dažnai „prilipdo“ stereotipus. Kas yra „vyresnė moteris“? Gerbiama? Santūri? Būtinai su tamsiu paltu ir tvarkinga šukuosena? O kas, jei ji dainuoja karaoke, dažosi lūpas raudonais lūpų dažais ir garsiai juokiasi kavinėje? Tada apie ją diskutuojama. Bet galbūt pavydima.

Kartais laimė slypi gebėjime pamiršti, kiek tau metų. Ne todėl, kad nori būti „jaunas širdyje“, bet dėl to, kad amžius nėra šarvai. Tai patirtis. O patirtis sako, kad vertingiausia yra būti gyvam.

7. Nekontroliuokite visko aplink jus

Kontrolė yra varginanti užduotis. Ir liūdniausia, kad ji nenaudinga. Vis tiek kažkas padarys ne taip. Planai vis tiek žlugs. Vaikai vis tiek priims neteisingus sprendimus.

Kartais tiesiog reikia… paleisti. Pasakyti sau: „Tai ne mano reikalas.“ Ir leisti kitiems augti. Įskaitant ir klaidų darymą. Sunku, ypač kai viskas tavyje gniuždo. Tačiau laisvė ateina po šio tinginystės – tinginystės kištis.

8. Nedramatizuokite praeities

Yra žmonių, kurie gyvena prisiminimais. Ne iš sentimentalumo, o todėl, kad bijo dabarties. Jie gailisi, analizuoja, prikelia kiekvieną detalę. Tačiau praeitis nesikeičia, kad ir kiek kartų apie ją pagalvotum.

Kiekviena diena suteikia galimybę pailsėti nuo senų nuoskaudų. Tingėti ir gilintis į tai, kas seniai nurimę. Atidėlioti klausimus „kas būtų, jeigu“ ir tiesiog išeiti pasivaikščioti. Net jei ir lėtai. Net jei ir su sustojimais.

9. Neatidėliokite džiaugsmo vėlesniam laikui

Dažnai džiaugsmą atidėliojame „kada nors“. „Kai gausiu gerą darbą, tada pradėsiu gerai gyventi“. „Kai vaikai taps savarankiški, tada galėsiu laisvai kvėpuoti“. „Palauksiu, kol pagerės mano sveikata, ir tada pradėsiu mėgautis savimi“. Tačiau laikas bėga, o „tobula akimirka“ niekada neateina.

Tiesa ta, kad laimė nėra tikslas, tai kelionė. Ji nelaukia mūsų kažkur ateityje – ji yra čia, smulkmenose, kurias dažnai ignoruojame. Saulėta diena? Išeikite į lauką ir įkvėpkite jos. Ar kada nors norėjote pamatyti naujas vietas? Nelaukite „tinkamo“ laiko – susikurkite jį patys. Taip, visada yra priežastis atidėti malonumą. Tačiau svarbiau rasti priežastį būti laimingam šiandien.

Taigi, galiausiai tinginystė senatvėje nėra neveiklumas ar apatija. Tai išmintis pasirinkti savo kovas, rūpintis savimi ir savo laiku. Tai gebėjimas pasakyti „ne“ ten, kur anksčiau tai buvo „būtina“, ir leisti sau būti netobulam, linksmam, pavargusiam – tiesiog gyvam.

Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą