Miegas ir senjorai: kodėl jis toks svarbus

Miegas yra neatsiejama sveiko gyvenimo dalis, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms miegas gali kelti daugiau iššūkių. Nors ir senjorams, kaip visiems suaugusiesiems, rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per naktį, gyvenimo tempas, organizmo pokyčiai bei sveikatos problemos dažnai sutrikdo šį procesą. Tad kodėl miegas toks svarbus ir ką reikėtų žinoti apie su amžiumi susijusius miego pokyčius?

Kodėl miegas būtinas sveikatai?

Miegas yra gyvybiškai svarbus ne tik poilsiui. Jo metu organizmas atlieka svarbias funkcijas – stiprina imuninę sistemą, atnaujina smegenų veiklą, gerina atmintį, padeda reguliuoti kraujospūdį, emocijas ir net gliukozės kiekį kraujyje.

Reguliariai neišsimiegant gali kilti ilgalaikių sveikatos problemų: tai padidėjęs kraujospūdis; širdies ligos; diabetas; emociniai sunkumai ir atminties sutrikimai; didesnė nelaimingų atsitikimų ir kritimų rizika.

Kaip senėjimas keičia miegą?

Senstant natūraliai keičiasi miego struktūra. Dauguma vyresnių žmonių eina miegoti anksčiau vakare ir bunda anksčiau ryte. Taip pat dažnėja prabudimai naktį, o pats miegas tampa trumpesnis ir ne toks gilus. Be to, senjorai dažniau vartoja vaistus ar turi sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos miego kokybei.

Dažniausi miego sutrikimai senjorams

• Nemiga. Tai dažniausia miego problema tarp 60 metų ir vyresnių žmonių. Ji pasireiškia sunkumais užmigti arba dažnu pabudimu. Trumpalaikę nemigą dažnai sukelia stresas, o ilgalaikė (lėtinė) gali tęstis mėnesiais.
• Miego apnėja. Šis sutrikimas pasireiškia kvėpavimo sustojimais miego metu, dažnai lydimais garsaus knarkimo. Tai pavojinga būklė, galinti padidinti širdies ligų riziką.
• Neramių kojų sindromas. Tai nemalonus pojūtis kojose, kuris dažniausiai pasireiškia vakare ar naktį, verčia judėti ir trukdo užmigti.
• REM miego sutrikimai. Sergantieji šiuo sutrikimu gali fiziškai reaguoti į sapnus – judėti, kalbėti, netgi patirti traumų.
• Demencija ir Alzheimerio liga. Šios ligos gali sukelti naktinį klaidžiojimą, šauksmus ar visišką miego ritmo sutrikimą.

Kaip pagerinti miegą?

Geri miego įpročiai – tai pirmas žingsnis siekiant geresnės savijautos:

• Laikykitės pastovaus miego režimo – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu.
• Vakarais atsipalaiduokite – skaitykite, klausykitės ramios muzikos ar išsimaudykite šiltoje vonioje.
• Užtikrinkite patogią miego aplinką – tylią, tamsią, tinkamos temperatūros.
• Reguliariai mankštinkitės, tačiau ne vėlai vakare.
• Vakarais venkite kofeino, alkoholio, sunkaus maisto ir didelio skysčių kiekio.
• Nežiūrėkite televizoriaus miegamajame ir nenaudokite išmaniųjų įrenginių lovoje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiatės pavargę net po ilgo miego, nuolat prabundate naktį ar turite kvėpavimo sutrikimų – nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju. Jis gali paskirti išsamesnį tyrimą, pavyzdžiui, polisomnogramą (miego tyrimą), kuris padės nustatyti tikslią problemos priežastį.

Taip pat naudinga vesti miego dienoraštį: fiksuoti, kada einate miegoti, kada pabundate, kiek miegojote, ar vartojote kofeino, ar sportavote. Ši informacija bus naudinga gydytojui vertinant jūsų situaciją.

Miego saugumas vyresniame amžiuje

Kad miegas būtų ne tik ramus, bet ir saugus, įrenkite naktines lempas, pasiekiamas nuo lovos, šalia jos laikykite telefoną su svarbiausiais numeriais. Nerūkykite lovoje. Prieš naktį užrakinkite duris ir uždarykite langus.

Apie vaistus nuo miego sutrikimų

Vaistai, kad geriau miegotumėte,  gali būti naudingi trumpuoju laikotarpiu, tačiau jų reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę, rytinį mieguistumą, o kai kurie vaistai laikui bėgant tampa mažiau veiksmingi.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Miegas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam, o ypač senjorams, kurių organizmas patiria daug pokyčių. Įsiklausykite į savo kūną, laikykitės gerų miego įpročių ir nebijokite kreiptis pagalbos į medikus – ramus ir kokybiškas miegas gali žymiai pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.

freepik.com nuotr.