Diskusijoje – apie politikų atsakomybę už senjorų socialinį saugumą

Vilniaus bočių bendrija, vadovaujama Vilijos Tūrienės, organizavo tradicinę rudens diskusiją, į kurią pakvietė Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorių prof. dr. Andrių Stasiukyną. Buvo kalbama apie senjorų socialinį saugumą, kaip išrinkti politikai turėtų dirbti, kad užtikrintų žmonių gyvenimo kokybę. Deja, mūsų šalies pensininkai gauna vienas skurdžiausių pensijų Europos Sąjungoje, todėl diskutuota apie priežastis, susijusias su valdžios atstovų politine atsakomybe rinkėjams.

Daugelis rinkėjų nežino, kas jiems atstovauja

Susitikimo metu konstatuota, kad prieš rinkimus kandidatai aktyviai kalbina gyventojus, pristato programas, žada spręsti įvairias problemas, tačiau po rinkimų jie „dingsta“. Daugelis žmonių net nežino, kas atstovauja jų interesams gyvenamojoje vietovėje, į ką kreiptis, jeigu kyla problemų.

Diskusijos dalyvių nuomone, politikai, ypač savivaldybių tarybų nariai, neturėtų apsiriboti vien dalyvavimu posėdžiuose ir balsavimu. Atstovavimas rinkėjui reiškia ir bendravimą su bendruomene, gyventojų problemų išklausymą, sprendimų paaiškinimą ir atsiskaitymą už savo veiklą.

Politikai turėtų gerbti savo rinkėjus, nes tai nėra tik rankos paspaudimas prieš rinkimus. Pagarba žmogui yra gebėjimas išgirsti jį ir tada, kai rinkimai jau pasibaigę. Nes politinės institucijos egzistuoja ne pačios sau, o visuomenei.

Kaip paskatinti gyventojus balsuoti

Nors rinkimai yra vienas demokratijos pagrindų, tačiau nemaža dalis gyventojų prie balsadėžių neateina. Todėl diskutuota, kaip paskatinti gyventojus aktyviau juose dalyvauti.

Renginio dalyviai konstatavo, kad vien raginimo „ateikite balsuoti“ nepakanka. Žmogus turi jausti, kad jo balsas yra prasmingas, o jo pasirinktas atstovas – pasiekiamas ir atsakingas. Tokį abipusį bendravimą padėtų užtikrinti tarybų narių vieši atsiskaitymai, ką jie nuveikė, pasidalinimas planais ateičiai. Kai žmogus mato, kad jo nuomonė svarbi ir į ją atsižvelgiama, atsiranda daugiau pasitikėjimo ne tik konkrečiu atstovu, bet ir pačia demokratine sistema.

Valstybės įmonės pirmiausia turi tarnauti žmonėms

Renginyje aptarta ir tai, kaip veikia valstybės įmonės. Kartais susidaro įspūdis, kad jų pagrindinis veiklos tikslas – turėti kuo daugiau pelno, neatsižvelgiant į žmonių poreikių tenkinimą. Tačiau reikėtų, kad tarp prioritetų būtų ne vien finansinis rezultatas, bet ir kokybiškas visuomenei svarbių paslaugų teikimas.

Šią vasarą audrų metu sutrikęs elektros tiekimas ypač aiškiai parodė, kokia svarbi yra patikima infrastruktūra ir greitas reagavimas į problemas. Gyventojams svarbu ne tik tai, kiek įmonė uždirba, bet ir kaip ji geba pasirūpinti žmogumi sudėtingose situacijose.

Todėl vertinant tokių įmonių darbą turėtų būti atsižvelgiama ir į paslaugų kokybę, patikimumą, pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei bendravimą su vartotojais.

Pensininkai – vieni aktyviausių rinkėjų

Susitikime kalbėta ir apie tai, kad senjorai nėra tik pasyvūs politikos stebėtojai. Jie yra aktyvūs bendruomenių nariai, rinkėjai ir piliečiai, kuriems rūpi, kaip tvarkoma valstybė ir savivalda. Vyresnio amžiaus žmonės yra vieni aktyviausių rinkėjų, kurių balsai didele dalimi lemia rinkimų rezultatus. Todėl labai svarbu, kad būtų kreipiamas dėmesys senjorų gerovei didinti, taip skatinant pasitikėjimą valstybe ir išrinktais atstovais.

Pensijos – vienas svarbiausių senjorų klausimų

Renginio metu paliesta ir itin aktuali pensininkams tema – pensijų didinimas. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į „Sodros“ biudžeto situaciją ir kėlė klausimą, ar sukauptas finansinis rezervas galėtų būti didesne dalimi panaudojamas dabartinių pensininkų pajamoms didinti.

Ypač kelia nerimą tai, kad, kaip buvo akcentuota diskusijoje, net 40 proc. pensinio amžiaus žmonių gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad nemažai daliai senjorų pensija neužtikrina tokio pragyvenimo lygio, kuris leistų be nuolatinio nerimo pasirūpinti būtiniausiais poreikiais – maistu, būstu, šildymu, vaistais ir sveikata.

Senjorai išsakė nuomonę, kad rezervas svarbus valstybės finansiniam stabilumui, tačiau kartu būtina ieškoti galimybių didinti mažiausias pensijas ir mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą.

Politikai, priimdami sprendimus dėl pensijų ir socialinės apsaugos, turėtų atsižvelgti į realią senjorų padėtį. Po daugelio metų darbo žmogus turi teisę tikėtis ne tik finansinio išgyvenimo, bet ir orios senatvės.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotr.