Būdamas pensinio amžiaus, ukmergiškis atrado daug naujų veiklų

Dažnai žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, atsidūsta: na va, štai ir baigėsi aktyvus gyvenimo laikotarpis… Tačiau 78 metų ukmergiškio Jono Vyčo pavyzdys rodo, kad ir būnant brandaus amžiaus, galima atrasti naujų veiklų. „Man viskas įdomu“, – paprastai sako Jonas. Galbūt būtent šis požiūris ir yra jo jaunatviškumo paslaptis.

Nors į Ukmergę atvyko tik keliems mėnesiams, čia įleido šaknis

J. Vyčas kilęs nuo Šeduvos. 1976 metais jis baigė tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir įgijo automobilių transporto specialybę. Instituto absolventą paskyrė dirbti Panevėžyje, tačiau netrukus gyvenimas pasiūlė kitą kelią.

Ukmergės autoservisui tuo metu reikėjo vadovo, todėl jauno specialisto paprašė kelis mėnesius apsistoti šio miesto viešbutyje ir padirbėti įmonėje. „Tai kai atvažiavau keliems mėnesiams, taip ir likau. Nors keitėsi įmonės statusas, visą laiką dirbau direktoriumi, pastaruosius metus – nekilnojamojo turto vertintoju. Dažniausiai vertinau automobilius, darbinė veikla tęsėsi iki 2025 metų gegužės“, – šypsosi jis.

Taip laikinas darbas tapo penkis dešimtmečius trukusiu gyvenimo etapu. Dar būdamas studentu, Jonas vedė iš Pasvalio kilusią medikę Vitaliją, gimė sūnus Andrius. Baigus mokslus, pora Ukmergėje iš pradžių apsigyveno bendrabutyje, vėliau gavo vieno kambario butą. Kai susilaukė ir dukters Ievos, persikėlė į erdvesnį būstą.

Vėliau, draugų paskatintas, nusprendė statyti namą. Taip šeima vis labiau įleido šaknis Ukmergėje.

Vienas kitą visada palaikė

Pora kartu jau 53 metus. Daugiau kaip pusšimtį metų eita bendru keliu, žvelgta viena kryptimi, visada vienas kitą palaikant. Dabar Vitalijos rūpestis – puoselėti aplinką, namus, Jonas prireikus tvarko ūkį – pats atlieka ir santechnikos, ir elektros, ir kitus darbus. Nepamiršta skirti laiko ir savo pomėgiams.

Sutuoktiniai džiaugiasi puikiai įsikūrusiais vaikais, anūkėliais, pas kuriuos dažnai  lankosi patys, taip pat sulaukia jų ir savo namuose.

Kelionės atvėrė pasaulį, paskatino mokytis anglų kalbos

Viena didžiausių J. Vyčo gyvenimo aistrų – kelionės.  Jis yra aplankęs visas Europos šalis, taip pat Braziliją, Japoniją, Kiniją, Tailandą, Aliaską, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Egiptą ir daug kitų vietų.

Ukmergiškis gerai moka vokiečių kalbą, tačiau keliaudamas patyrė, kad vien jos ne visada pakanka. „Prieš keliolika metų viešint Brazilijoje, Rio de Žaneiro  oro uoste reikėjo užpildyti kelis formalius dokumentus, tačiau be aplinkinių pagalbos tai padaryti nepavyko. Tada supratau, kad norint keliauti po pasaulį, būtinai reikia turėti anglų kalbos pagrindus“, – prisipažįsta pašnekovas.

Mokslų ėmėsi savarankiškai, klausydamasis kasečių ir naudodamasis internetu. „Taip po truputį, vis atrasdamas tam laisvą valandėlę, nors ir ne idealiai, pramokau anglų kalbos ir dabar nebijau keliauti“, – pasidžiaugia Jonas.

Ypač daug naudos anglų kalbos žinios davė kelionėje po Ameriką, kuri truko pusantro mėnesio. Ten sutuoktiniai lankėsi, kai vaikai tėčio 70-mečio proga padovanojo kelionę į JAV, Floridą. Pora per tą laiką aplankė daugybę įdomių vietų, o viena įsimintiniausių – ekskursija po NASA. Su kitais turistais jie autobusu važiavo po visą kosminio miestelio teritoriją. Matė  kosminį laivą APPOLLO 11, kuris buvo nusileidęs Mėnulyje, į jį buvo galima ir įlipti, kapsulę, su kuria astronautai pasiekė žemę, aprangas, raketų paleidimo aikštelę. Tos pačios viešnagės metu leidosi į septynių dienų Karibų jūros baseino kruizą – aplankė Meksiką, Hondūrą, Kaimanų salas.

Vis dėlto senjoras prisipažįsta, kad nepaisant visų patirtų įspūdžių, per tą laiką abu labai pasiilgo namų ir laukė, kada jau galės sugrįžti…

Išgirsta muzika įkvėpė paimti į rankas akordeoną

Nors anksčiau niekada nebuvo muzikavęs, prieš dešimtmetį viename susitikime išgirdęs grojant akordeonu, labai susižavėjo. Ir kilo mintis pačiam išmokti. Pažįstamo muziko paprašė natų, gavo pradžiamokslį ir po truputį, susipažindamas su akordeonu, natomis, pradėjo vinguriuoti melodijas…

Ryžosi ir šokiams

Dar viena, būnant jau vyresnio amžiaus, nauja J. Vyčo gyvenimo patirtis – šokiai. 2016 metais kartu su Vitalija jis stebėjo vietos senjorų šokėjų repeticiją. Tąkart kolektyvo vadovė pasiūlė prisijungti. „Aš niekada nešokau, iš pradžių atsisakinėjau, bet kai įkalbėjo, tai labai patiko“, – neslepia Jonas.

Kad kuo geriau įvaldytų šokio judesius, su žmona repetuodavo ir namuose.

Netrukus šokiai tapo ne tik nauju pomėgiu, bet ir gražia bendruomenine veikla. Su kolektyvu jie koncertavo ne tik gimtajame rajone, bet ir įvairiuose miestuose, pasirodė Dainų ir šokių šventėje, taip patirdami daug smagių akimirkų.

Dovanoti du aviliai su bičių šeimomis tapo ilgamečiu pomėgiu

Dar viena vyriškio gyvenimo istorija prasidėjo 1989 metais. Tąkart vienas vyresnio amžiaus vyras, kuriam Jonas padėjo suremontuoti automobilį, padovanojo jam du avilius su bitėmis: „Pradžioje nežinojau, kaip su jomis elgtis, buvo ir smagių nuotykių…. Tačiau ilgainiui perpratau bites, pamilau jas. Ir labai mėgstu nueiti prie avilių ir stebėti jų gyvenimą – kaip neša žiedadulkes, zuja pirmyn ir atgal. Kasmet darbštuolės sukaupia šeimai medučio. O šįmet ypatingai nustebino – pirmą kartą aviliuose radau lipčiaus medaus – tamsaus, ypatingo skonio, nes bitutės jį renka miškuose nuo pušų, eglių spyglių.“

J. Vyčas visada turėdavo du-tris avilius. Tačiau šįmet atsirado dar du spiečiai, tai prie namų, pamiškėje, jau gyvena penkios šeimos…

Medžioklė – tai ir proga pabūti gamtoje

Dar vienas jo gyvenimo pomėgis – medžioklė: „Tai ne tik tikslas nušauti žvėrį. Man patinka būti gamtoje, klausytis paukštelių čiulbėjimo, giedrame danguje stebėti  žvaigždes…“

Žinoma, kaip ir dera medžiotojui, šeimos šaldytuve visada yra žvėrienos, iš kurios Vitalija pagamina itin skanius patiekalus, o greitam užkandžiui tinka ir konservai, dešros.

Viskam randa laiko

Nors turi daug veiklų, Jonas randa laiko ir istorinei knygai perskaityti, ir padalyvauti renginiuose, sužinoti naujienas. Jis sako neįsivaizduojantis dienos be kompiuterio… Ir priduria, kad pasiruošęs dar vienam iššūkiui: „Instaliavau tokią programėlę, bandysiu mokytis nesudėtingo programavimo…“

Genovaitė Kazielienė

Autorės ir J. Vyčo asmeninio archyvo nuotraukos