Apie pensijas, išmokas ir socialines paslaugas senjorams

Sukakus pensiniam amžiui ir nelikus pagrindinio pajamų šaltinio – darbovietės atlyginimo, finansinio pragyvenimo pagrindu tampa senatvės pensija. Tačiau įvairiais atvejais senjorams priklauso ir kitokios išmokos. Apie tai, kokia pensija ir kokios kitos išmokos, socialinės paslaugos senjorams priklauso  nuo 2026 m. sausio 1 dienos, kur dėl to kreiptis, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Socialinio draudimo senatvės pensija

Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją asmeniui su negalia, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

Socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis.

Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
•    yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
•    turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai – 15 metų.

Pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos.

2026 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 34 metai ir 6 mėnesiai. Šis reikalavimas kasmet didinamas po 6 mėnesius iki kol pasieks 35 metus (2027 metais).

Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.

Vidutinė senatvės pensija 2026 metais didės maždaug 80 eurų ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2026 m. didės maždaug 90 eurų ir sieks 810 eurų.

Išankstinės socialinio draudimo senatvės pensijos

Išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl šios pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas:
•    Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
•    Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.
•    Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (pavyzdžiui, rentos) ar kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
•    Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu, nėra ūkininkas ar jo partneris, negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
•    Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius), turinčius negalią.

Svarbu! Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2026 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 41 metų ir 3 mėn. stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m. pasieks 42 metus 6 mėnesius.

Senatvės pensija asmeniui su negalia

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustato sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis  apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.

Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija asmeniui su negalia – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Socialinio draudimo našlių pensijos

Našlių pensiją gausite nepriklausomai nuo jūsų amžiaus sutuoktinio mirties metu, jeigu sukakote senatvės pensijos amžių arba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties buvote pripažinti asmeniu, turinčių negalią. Ši pensija gali būti paskirta, jei mirusysis turėjo bent minimalų stažą, reikalingą negalios, netekto darbingumo, invalidumo ar senatvės pensijai skirti arba iki mirties dienos gavo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ar senatvės pensiją.

Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991 metų birželio 1 d., dokumentų apie mirusio asmens stažą nereikalaujama.

Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. 2026 m. našlių pensijos bazinis dydis yra 46,46 euro.

Vienišo asmens išmoka

Teisę į vienišo asmens išmoką turi vieniši asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ir mažesnis dalyvumo (darbingumo) lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Papildomi kriterijai:
•  Deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
•  Asmuo nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.
•  Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurie negauna socialinio draudimo našlių, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ar iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju arba gaunamos išmokos dydis (bendra šių išmokų suma) yra mažesnis nei 46,46 Eur.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmokos dydis yra našlių pensijos bazinio dydžio – 46,46 Eur.

Patiems kreiptis nereikia, išmoką automatiškai (be asmens prašymo) skirs „Sodra“.

Valstybinės pensijos 

Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas – iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas.

Valstybinių pensijų rūšys yra šios:

1. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos,
2. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
3. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos,
4. mokslininkų valstybinės pensijos,
5. teisėjų valstybinės pensijos,
6. Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis nuo 2026m. sausio 1 d.  yra 74,28 euro.

Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2026 m. sausio 1 d. indeksuojamos 0,9 proc.

Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį. Vienas asmuo gali gauti tik vieną valstybinę pensiją.

Kur reikėtų kreiptis:

• dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo – į „Sodrą“;
• dėl nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų valstybių pensijų skyrimo – į „Sodrą“;
• dėl teisėjų valstybinių pensijų skyrimo – į Nacionalinę teismų administraciją;
• dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo – į tarnybą ar karinį dalinį, kuriame tarnavo paskiausiai arba į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija

Teisę gauti šalpos senatvės pensiją turi:

•   senatvės pensijos amžių sukakę tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie ne trumpiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
  •    senatvės pensijos amžių sukakę tėvai (įtėviai), išauginę penkis ar daugiau vaikų (įvaikių) (vaikų (įvaikių) mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų);
  •    senatvės pensijos amžių sukakę asmenys.
  Šalpos senatvės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijų ar pensijų išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Šalpos senatvės pensijos dydis – 1 arba 1,5 šalpos pensijų bazės. 2026 m. šalpos pensijų bazės dydis yra 261 euras.

Šalpos senatvės pensijos užtikrina minimalias pajamas senatvės atveju jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Dėl to reikia kreiptis į „Sodrą“.

Priemokos mažiausių pensijų gavėjams

Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos, negalios arba netekto darbingumo bei invalidumo pensijos turi teisę asmenys, kurių gaunamos pensijos (gaunamų pensijų) suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis –  468 Eur nuo 2026 m. sausio 1 d.

•    Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 468 Eur ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
  •    Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Dėl to kreiptis nereikia, priemoką automatiškai paskaičiuoja „Sodra“.

Socialinės paslaugos

Asmenims ar šeimoms, kuriems reikalinga pagalba savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti?

Kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens savarankiškumą ir galimybes jį ugdyti ar kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas asmens amžius, individualūs pagalbos poreikiai, socialinių paslaugų poreikiui įtakos turinčios problemos (priežastys), socialinė rizika bei motyvacija spręsti socialines problemas, šeimos galimybės rūpintis asmeniu ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam senjorui, nustato savivaldybės mero paskirti socialiniai darbuotojai.

Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybių institucijos. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina teikiamų akredituotų socialinių paslaugų kokybę.

Socialinės paslaugos teikiamos atsižvelgiant į asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas gali gauti ir senyvo amžiaus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, jeigu darbo dienomis šeimos nariai negali juo pasirūpinti.

Kokios socialinės paslaugos parenkamos

Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų jam kuo ilgiau gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose bei savarankiškai tvarkyti buitį. Dažnai vyresni žmonės turi negalią. Pavyzdžiui, žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos  pagalbą derinant su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga.

Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) skirtingo pobūdžio socialinių paslaugų poreikis. Kai bendrosios socialinės paslaugos yra nepakankamos, o socialinės priežiūros ar dienos socialinės globos senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Kur reikėtų kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo

Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto asmuo arba jo globėjas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Prašymą galima pateikti raštu, tiesiogiai atvykstant į savivaldybės administraciją, paštu ar elektroniniu būdu, o jei valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – per SPIS sistemą. Taip pat yra galimybė priimti asmens prašymą jo namuose socialinio darbuotojo mobiliajame įrenginyje.

Jeigu socialinės paslaugos asmeniui ar šeimai skubiai reikalingos dėl saugumo, galima kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybės administracijai.

Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, taip pat gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšomis.

Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, reikalingi teisės gauti paslaugą nustatymui, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose arba juos savivaldybės administracija pagal prašymą gauna tiesiogiai iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų vėl teikti neturi.

Kaip yra mokama už socialines paslaugas ir kada galima atleisti nuo mokesčio

 Prevencinės ir bendrosios socialinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, teikiamos nemokamai.

Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybės administracija, atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį, paslaugų teikimo periodiškumą ir asmens arba šeimos finansines galimybes. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau, negu yra  šių socialinių paslaugų teikimo išlaidos.

Taip pat savivaldybės administracijos gali atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialines paslaugas arba sumažinti mokėjimą pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir kitos, yra nemokamos tiems asmenims, kurie gauna socialinę pašalpą arba kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, t. y. 466 eurus.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 proc. jo pajamų. Jei asmens turto vertė  viršija gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu nuo dalies, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.

Tais atvejais, kai asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija), visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą.

Kokie paslaugos skyrimo terminai

Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 darbo dienų (d. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 15 d. d.

Sprendimas dėl bendrųjų paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos priimamas per 7 d. d. nuo socialinių paslaugų poreikio vertinimo pateikimo savivaldybės administracijai dienos, dėl socialinės globos – iki 15 d. d.