Lietuvoje įstatymais įtvirtinta nuostata, kad sulaukę 65 metų valstybės tarnautojai privalo išeiti iš darbo, turėtų būti persvarstyta, skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pasak tarnybos teisininkės Laimos Vengalės-Dits, senstant visuomenei vyresnių žmonių išlaikymas darbo rinkoje tampa vis svarbesnis.

„Galiojantys įstatymai, taip pat ir Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis tokį amžiaus ribojimą, turėtų prisiderinti prie šiuolaikinių demografinių realijų. O jos leidžia manyti, kad ir pensinį amžių pasiekę žmonės neretu atveju dar galėtų gerai vykdyti viešojo administravimo funkcijas. Taip pat išnaudoti savo patirtį bei kompetencijas“, – sako L. Vengalė-Dits.

Klausimą spręsti vis tiek reikės

Tarnybos teisininkė atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje vidutinė tikėtina gyvenime trukmė padidėjo beveik ketveriais metais ir pasiekė 75 metus. O moterų, kurios sudaro per 70 proc. visų valstybės tarnautojų, ji yra dar keliais metais ilgesnė.

„Žinant, kad penktadalis gyventojų yra virš 65 metų ir šis nuošimtis kasmet didės, pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo klausimas taps vis opesnis. Valstybės tarnyba – ne išimtis. Juolab kai čia dirbančiųjų amžiaus vidurkis jau yra apie 45 metus“, – nurodo L. Vengalė-Dits.

Teisininkės įsitikinimu, šį klausimą valstybei anksčiau ar vėliau vis vien reikės spręsti. „Tad kodėl bent neapsvarstyti galimybės palikti darbo rinkoje šimtus aktyvių, kvalifikuotų ir atsakingas funkcijas atliekančių tarnautojų? Jei dirbti jie dar galėtų ir norėtų“, – klausia ji.

L. Vengalė-Dits pažymi, kad yra galimybė pratęsti valstybės tarnybos laiką su tarnautoju, peržengusiu 65 metų amžiaus ribą, tačiau sąlygos pagal dabartines tvarkas esą tam nėra palankios. Darbuotojas turi atitikti tam tikrus lūkesčius, tai yra išimtinai darbdavio diskrecijos teisė ir viskas priklauso nuo jo geros valios. Be to, toks darbo sutarties pratęsimas galiotų ne ilgiau nei vienerius metus, o maksimalus tarnybos laikas neviršytų 5 metų.

Teisininkės pastebėjimu, Lietuvoje yra ir daugiau viešųjų sektorių, kurių atstovams nustatyti apribojimai dirbti pasiekus tam tikrą amžių. Ji paminėjo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus universitete su 65 metų dėstytojais ir mokslo darbuotojais darbo sutartis nutraukiama, o jos pratęsimas galimas tik su Senato pritarimu ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

Vertėtų atsižvelgti ir į medikų išvadas

Tarnybos teisininkės nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, nurodančias amžiaus ribojimus, vertėtų pagrįsti iš naujo, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius.

„Reikėtų pabrėžti, kad įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus nėra laikomi diskriminacija, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo laikomasi tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Šiuo atveju keliame klausimą, koks tikslas yra drausti dirbti valstybės tarnyboje pasiekus senjorų amžių“, – sako L. Vengalė-Dits.

Jos siūlymu, įstatymo nuostatų persvarstymui vertėtų atlikti plataus masto tyrimą, kuris apimtų demografinę statistiką, analitikų prognozes, finansinius skaičiavimus, medicinos atstovų pateiktus duomenis bei vertinimus ir pan.

Valstybės tarnybos statistikos portalo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 28,9 tūkst. karjeros valstybės tarnautojų.

Freepik.com nuotr.