Ar senjorams kompensuos sanatorinį gydymą?
Seime užregistruotas siūlymas kartą per vienerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis senjorams apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo kainos. Tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas pateikė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė ir kiti šios frakcijos nariai.
Kam būtų taikomos lengvatos
Pagal įregistruotas pataisas, lengvatos sanatoriniam gydymui galėtų būti taikomos lėtinių ligų turintiems virš 70 metų sulaukusiems žmonėms. Taip pat tokia lengvata būtų taikoma tuo atveju, jeigu gydymas sanatorijoje trunka ne mažiau kaip 5 darbo dienas.
Projekto iniciatorė pažymi, kad dauguma šiuo metu iš PSDF biudžeto finansuojamų prevencinių programų yra skirta gyventojams iki 69 metų. Pasak Seimo narės, šioms programoms nepanaudotas lėšas būtų galima panaudoti minimos senjorų grupės reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.
R. Tamašūnienė tokias įstatymo pataisas siūlė ir praėjusiais metais, tačiau Seime siūlymas buvo atmestas.
2025 m. pradžioje, pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis, Lietuvoje gyveno apie 413 tūkst. vyresnių nei 70 metų žmonių.
Kokia senjorų sveikatinimo programų nauda žmonėms ir valstybei
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, visuomenė sparčiai sensta. Prognozės rodo, kad jau 2050 m. kas trečias šalies gyventojas gali būti pensinio amžiaus. Tai ne tik demografinis iššūkis, bet ir svarbi galimybė permąstyti, kaip galime ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus žmones sveikus, aktyvius ir visaverčius visuomenės narius. Vienas iš sprendimų – lengviau prieinamos sveikatinimo paslaugos senjorams, kurios būtų naudinga investicija visai valstybei. Kadangi tada, kai žmogus neserga, jam nebūtinas ir ligoninės gydymas, nereikia hospitalizacijos, priežiūros.
Iš esmės, sveikatos išsaugojimas yra pigesnis už ligų gydymą. Laiku skirta profilaktika, reabilitacija ar sveikatinimo programos gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, kurie vėliau kainuoja daug brangiau – tiek žmogui, tiek valstybei.
Be to, ilgiau sveiki išliekantys žmonės dažnai ir toliau nori likti aktyvūs – dalyvauti bendruomenės veikloje, savanoriauti ar net tęsti darbinę veiklą. Tai ypač svarbu šaliai, kurioje gyventojų skaičius mažėja, o darbo rinkai vis labiau trūksta žmonių.
Sveikatinimas – tai ne tik gera fizinė sveikata, bet ir emocinė nauda, kadangi senjorai su bendraminčiais ir bendraamžiais galėtų pabendrauti. Tai labai teigiamai veiktų ir psichoemocinę būklę.