Atminties problemos, užmaršumas: kada verta sunerimti?

Ar pastebite, kad vis dažniau pamirštate, kur padėjote akinius ar raktus? O gal pasitaiko, jog sunkiau įsiminti naują informaciją nei anksčiau? Tokie pokyčiai gali kelti nerimą, tačiau dažnai tai yra natūrali senėjimo dalis. Svarbu žinoti, kada užmaršumas yra tik įprastas reiškinys, o kuomet jau verta pasitarti su gydytoju.

Kas laikoma normaliu užmaršumu?

Bėgant metams keičiasi visas kūnas, įskaitant ir smegenis. Dėl to gali būti sunkiau greitai įsiminti vardus, naujai išgirstą informaciją ar prisiminti, ką reikėjo padaryti. Kartais pokalbio metu pamirštamas žodis arba kokia šiandien diena, bet po kiek laiko viskas grįžta į vėžes.

Tokie pokyčiai dažniausiai nesutrikdo kasdienio gyvenimo ir yra laikomi su amžiumi susijusiu užmaršumu.

Kada reikėtų sunerimti?

Kai atminties sutrikimai pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, tai gali būti rimtesnio sutrikimo požymis. Pasitarti su gydytoju reikėtų, jei dažnai kartojate tuos pačius klausimus, pasiklystate anksčiau pažįstamose vietose, sunku laikytis instrukcijų, dažnai painiojatės dėl laiko ar vietos, o kasdieniai įpročiai, tokie kaip higiena ar mityba, tampa apleisti.

Tokie pokyčiai gali būti susiję su lengvu kognityviniu sutrikimu arba demencija.

Kas yra lengvas kognityvinis sutrikimas?

Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės susiduria su dažnesniais atminties ar mąstymo sunkumais nei jų bendraamžiai. Nors jie dar sugeba pasirūpinti savimi ir atlikti įprastas užduotis, senjorams sunkiau būna susikaupti, įsiminti ar išlaikyti dėmesį. Tai vadinama lengvu kognityviniu sutrikimu. Kai kuriais atvejais ši būsena gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos ženklas, tačiau ne visiems ji progresuoja.

Demencija – ne natūrali senėjimo dalis

Demencija – tai ne tik atminties, bet ir mąstymo, kalbos, elgesio bei sprendimų priėmimo gebėjimų praradimas. Ji smarkiai veikia žmogaus kasdienybę. Yra įvairių demencijos tipų, įskaitant Alzheimerio ligą, Lewy kūnelių demenciją, frontotemporalinę ir kraujagyslinę demenciją.

Palyginkime kelis požymius, kurie padės atskirti normalų senėjimą nuo demencijos:

Kitos galimos atminties sutrikimų priežastys

Ne visos atminties problemos yra susijusios su demencija ar senėjimu. Kartais jas sukelia kitos, dažnai išsprendžiamos priežastys. Tai gali būti depresija, miego sutrikimai, stresas, nerimas, tam tikrų vitaminų trūkumas (ypač B12), vaistų šalutinis poveikis ar netinkama mityba. Taip pat įtakos gali turėti alkoholio vartojimas, galvos traumos ar lėtinės ligos.

Kartais atminties problemos atsiranda po stiprių emocinių išgyvenimų – netekčių, išėjimo į pensiją ar vienatvės laikotarpiu. Tokiais atvejais, kai emocijos nurimsta, dažnai pagerėja ir atmintis.

Ką galite padaryti, kad atmintis išliktų stipri?

Nors nėra vaisto, galinčio visiškai užkirsti kelią atminties problemoms, patariama imtis veiksmų, padedančių stiprinti smegenų veiklą ir išlikti aktyviems.

• Mokykitės naujų dalykų, net jei tai paprasti žaidimai ar rankdarbiai
• Laikykitės įprasto dienos režimo
• Naudokite kalendorių, užrašus ir priminimus
• Daiktus, tokius kaip akiniai, raktai ar telefonas, visada laikykite toje pačioje vietoje
• Judėkite kiekvieną dieną – pasivaikščiojimas ar lengva mankšta labai naudingi
• Valgykite sveikai ir subalansuotai
• Miegokite 7–8 valandas per naktį
• Bendraukite su artimaisiais, dalyvaukite bendruomenės veiklose
• Savanoriaukite, prisidėkite prie jums svarbių veiklų.

Ar verta pasitikėti papildais ar žaidimais smegenų lavinimui?

Internete dažnai siūlomi papildai ar žaidimai, žadantys pagerinti atmintį ar užkirsti kelią demencijai. Tačiau daugelis jų nėra moksliškai patvirtinti, o kai kurie net gali būti žalingi ar brangiai kainuoti be jokios naudos. Prieš pradėdami vartoti bet kokį papildą ar naudoti programą, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Nepalikite neišspręstų klausimų 

Atminties pokyčiai gali būti laikini, bet gali rodyti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Nedvejokite kreiptis į gydytoją – kuo anksčiau bus nustatyta priežastis, tuo lengviau bus spręsti problemą. Reguliarus atminties stebėjimas ir sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti ilgiau išlikti savarankiškiems, aktyviems ir gyvenimu besidžiaugiantiems senjorams.

Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą

freepik.com nuotr.