Audra Lietuvoje: laužė medžius, plėšė stogus, nusinešė gyvybę

Rugpjūčio 22-oji Lietuvoje tapo viena neramiausių šios vasaros dienų. Per šalį praslinkusi galinga audra su labai stipriu vėju ir smarkiu lietumi pridarė žalos beveik visoje Lietuvoje. Gelbėjimo tarnybos šeštadienį sulaukė daugiau kaip 1 200 su audra susijusių iškvietimų, o pareigūnai teigia, kad pagal iškvietimų skaičių padariniai gali būti vieni didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius.

Stipriausias vėjas – pajūryje

Audra buvo prognozuota iš anksto. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėjo, kad rugpjūčio 22-ąją daugelyje šalies vietų vėjo gūsiai gali siekti 24–27 m/s, o pajūryje – net 28–30 m/s. Tačiau vėjas kai kur buvo dar stipresnis negu prognozuota.

Preliminariais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiausi vėjo gūsiai – iki 33 m/s – užfiksuoti Ventės rage ir Nidoje. Tai prilygsta maždaug 119 kilometrų per valandą greičiui. Klaipėdos uoste gūsiai siekė iki 32 m/s, Šilutėje – 28 m/s.

Stichija neapsiribojo pajūriu. Kaune ir Kybartuose vėjo gūsiai siekė 26 m/s, Lazdijuose ir Šventojoje – iki 24 m/s.

Medžiai krito ant kelių, automobilių ir pastatų

Didžiausią žalą daugelyje vietovių padarė vėjo išrauti ir perlaužti medžiai. Jie užvirto ant kelių, automobilių, namų, elektros linijų ir kitų statinių. Pagal šeštadienio vakarą skelbtus duomenis, 69 kartus medžiai ar jų šakos užvirto ant automobilių, 62 kartus – ant pastatų, 29 kartus – ant elektros stulpų.

Ypač daug darbo teko Kauno apskrities gelbėtojams – čia užregistruoti 323 su audra susiję įvykiai. Vilniaus apskrityje jų buvo 204, Alytaus – 188, Utenos – 110, Marijampolės – 98, Klaipėdos – 95.

Kaune audra paliko itin ryškų pėdsaką. Buvo užtvindytų gatvių, nuvirtusių medžių, apgadintų automobilių ir pastatų. Vėjas nuplėšė vieno pastato stogą, apgadino infrastruktūrą, nulaužė anteną, o medžiai užvertė ne vieną gatvę. Nuniokoti ir miesto miškai bei parkai. Kleboniškio miške išversta ir perlaužta daugybė medžių, o Panemunės šile po audros jų buvo likę pavojingai pasvirusių bei nulūžusių.

Audra nusinešė žmogaus gyvybę

Deja, ši stichija pareikalavo ir žmogaus gyvybės. Anykščių rajone dėl stipraus vėjo užvirtus medžiui žuvo vyras. Tai patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Buvo ir sužeistųjų.

Ši nelaimė dar kartą primena, kad per stiprią audrą medžiai tampa labai pavojingi. Net ir tada, kai vėjas jau nurimsta, nulaužtos šakos gali likti pakibusios medžių lajose, o pažeisti augalai gali nuvirsti vėliau.

Šimtai tūkstančių žmonių liko be elektros

Audra smarkiai pažeidė elektros tinklus. Šeštadienio vakarą be elektros buvo likę daugiau kaip 256 tūkst. elektros vartotojų. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Utenos regionai. Tinklas buvo pažeistas daugybėje vietų, todėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko ir sekmadienį.

Elektros sutrikimai senjorams gali būti ypač nepatogūs: neveikia liftai, elektrinės viryklės, kai kuriais atvejais – vandens tiekimo ar šildymo įranga. Todėl specialistai primena, kad audros metu verta turėti įkrautą mobilųjį telefoną, žibintuvėlį, šiek tiek geriamojo vandens ir būtiniausių vaistų.

Po audros – atsargumas svarbiausia

Nors sekmadienį vėjas nurimo, pavojus dar nėra visiškai pasibaigęs. Po audros nereikėtų skubėti į parkus, miškus ar miškingas vietoves. Pavojų gali kelti nulūžusios šakos, pasvirę medžiai ir nutrūkę elektros laidai.

Jeigu pamatėte nutrūkusį elektros laidą, prie jo nesiartinkite ir neleiskite to daryti vaikams ar anūkams. Kilus tiesioginiam pavojui reikėtų skambinti 112.

Rugpjūčio 22-osios audra parodė, kokia galinga gali būti gamta. Nuo pajūryje užfiksuotų 33 m/s uraganinių vėjo gūsių iki išverstų medžių Kaune, Vilniuje, Alytuje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose – stichija palietė didelę šalies dalį.

Svarbiausia dabar – neskubėti ir būti atsargiems. Sutvarkyti nulūžusius medžius ir elektros tinklus tarnyboms prireiks laiko, todėl gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, verta kelias dienas vengti nereikalingų kelionių ir pasivaikščiojimų miškuose. Ši audra jau pasitraukė, tačiau jos padariniai dar kurį laiką bus matomi daugelyje Lietuvos vietų.

Senjorų svetainės informacija