Danai dirbs iki 70 metų. O lietuviai?
Europos ir pasaulio valstybės susiduria su viena bendra tendencija – gyventojų senėjimu. Atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę, vis daugiau šalių didina oficialų pensinį amžių. Danija, pirmoji Europos Sąjungoje, paskelbė, kad pensinį amžių ilgins iki 70 metų. Tačiau tarp šalių vis dar išlieka dideli skirtumai – vienur žmonės į pensiją išeina gana anksti, o kitur dirba žymiai ilgiau.
Trumpiausias pensinis amžius pasaulyje
Kai kuriose besivystančiose šalyse pensinis amžius išlieka gana žemas, nors pensijos dydis dažnai taip pat labai kuklus. Pavyzdžiui, Nepale oficialus pensinis amžius – 60 metų, o kai kuriose programose leidžiama išeiti dar anksčiau – nuo 58 metų. Bangladeše ir Indijoje daugumos valstybės tarnautojų pensinis amžius – 58–60 metų.
Ilgiausias pensinis amžius – Danijoje
Tuo metu kai kurios išsivysčiusios valstybės imasi ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų pensijų sistemos tvarumą ateityje. Danija – pirmoji Europos Sąjungos šalis, kuri oficialiai paskelbė, kad nuo 2040 metų pensinis amžius sieks net 70 metų tiems, kurie gimė po 1971-ųjų. 2006 m. Ši šalis susiejo pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijoje gyventojai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų. Pagal naująjį įstatymą pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. – iki 68 metų, 2035 m. – iki 69 metų, o 2040 m. – iki 70 metų. Tai reiškia, kad sulaukę 70 metų pirmieji išeis į pensiją 1971-aisiais gimę žmonės.
Tai – aukščiausias įteisintas pensinis amžius pasaulyje. Kitos šalys, kuriose pensinis amžius artėja prie 67 metų ar viršija šią ribą – Italija, Islandija, Olandija, Norvegija, Vokietija, Ispanija, kur į pensiją išeinama 66–67 metų. Pietų Korėja planuoja artimiausiu metu pensijos amžių pakelti iki 68 metų.
Kaip bus Lietuvoje?
Nuo šių metų sausio Lietuvoje toliau ilgėjo senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti – šiemet į pensiją gali išeiti 64 metų ir 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų bei 8 mėnesių moterys. Būtinasis stažas, iš dalies lemiantis pensijos dydį, augo iki 34 metų.
Tai atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau, žvelgiant į Danijos pavyzdį, matyti, kad ir Lietuvoje ateityje galėtų būti svarstomas tolesnis ilginimas. Vis dėlto mūsų šalies vadovai teigia, kad kol kas sprendimų dėl pensinio amžiaus ilginimo nesiruošiama svarstyti, nes gyventojai dirba sunkiai, jiems tai būtų ne pagal fizines jėgas. Be to, ir gyvenimo trukmė Lietuvoje yra trumpesnė, negu kai kuriose kitose ES šalyse.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje moterų sveiko gyvenimo trukmė yra 62,3 metų, o vyrų – 58,2 metų. Šalies žmonės dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų. Tuo tarpu ES šalių gyventojai dirba vidutiniškai 41,3 metų, o pensijoje būna kiek daugiau kaip 21-erius metus. Tad lietuviai dirba ilgiausiai, o sukakus pensiniam amžiui gyvena trumpiausiai.
Pagal „Sodros“ duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra 627,7 tūkst. senatvės pensijų gavėjų.
pexels.com nuotr.

1. Įdomu, kaip danai vertina darbo rinkos poreikį septyniasdešimtmečiams 2030, 2035, 2040-ais? Juk dabar tik ir girdim, kad darbo vietų mažės dėl robotizacijos, dirbtinio intelekto, humanoidų ir pan. Kokį darbo dienos ilgumą ir dirbamų dienų savaitėje skaičių prognozuoja ?
2. Kalbant apie Lietuvą, tai situacija su vyresniųjų įdarbinimu rodo, kad jų, vos ne kaip velnias kryžiaus, vengia ir verslas, ir valstybės tarnyba.
Smagu, kad autorius/-ė palyginimui panaudojo ir „sveiko gyvenimo trukmės” rodiklį.
Prisimenu TV diskusijose prof. Kuodį atkakliai taisantį Danuką Arlauską, kai šis pan. kontekste naudojo tokiais atvejais (kalbant apie pensininkus) netinkamą bendros „gyvenimo trukmės” sąvoką.
Ir šio straipsnio autoriui derėjo išlikti nuosekliam: vietoj „gyvenimo trukmė Lietuvoje yra trumpesnė” pakartoti korektiškesnę ir, pirmiau, danų atvejui taikytą „tikėtinos gyvenimo trukmės” sąvoką.