Siūlo plėsti defibriliatorių tinklą
Lietuvoje kasmet nuo staigaus širdies sustojimo miršta apie 3–4 tūkstančiai žmonių. Dauguma šių atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje – tai reiškia, kad turint galimybę greitai suteikti pirmąją pagalbą, būtų galima išgelbėti šimtus, o gal net tūkstančius gyvybių. Siekdama sumažinti mirtingumą ir užtikrinti greitesnę pagalbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo plėsti viešai prieinamų defibriliatorių tinklą visoje šalyje.
Defibriliatoriai – per dvi minutes nuo įvykio vietos
SAM siūlymu, defibriliatoriai turėtų būti įrengti visose žmonių gausiai lankomose vietose: oro uostuose, traukinių ir autobusų stotyse, mokyklose bei universitetuose, prekybos centruose, sporto arenose ir kitose vietose, kur lankytojų srautas per parą viršija 3 tūkstančius žmonių. Tikslas – užtikrinti, kad šie gyvybes gelbstintys prietaisai būtų pasiekiami greitu žingsniu per dvi minutes.
Defibriliatoriai taptų būtinybe tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui
Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projekte siūloma įpareigoti ne tik valstybines, bet ir privačias įstaigas įrengti defibriliatorius didelio lankytojų srauto vietose. Taip pat siūloma, kad šie prietaisai būtų integruoti į bendrą sistemą su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinėmis – tai leistų dispečeriams realiuoju laiku nukreipti žmones į artimiausią veikiančią defibriliatoriaus vietą.
Šiuo metu – tik apie 500 defibriliatorių
Nors automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AID) veikia jau dešimtmetį, jų tinklas Lietuvoje kol kas fragmentiškas – šiuo metu viešai prieinamų įrenginių yra vos apie 500. Dauguma jų nėra pasiekiami visą parą, o jų įrengimas dažniausiai priklauso nuo pavienių įstaigų ar verslų iniciatyvos. Pasak SAM, siekiant apimti visą šalį ir užtikrinti realią pagalbos naudą, reikėtų bent 2 tūkstančių defibriliatorių visoje Lietuvoje.
Gelbsti net ir be medicininio išsilavinimo
AID prietaisai sukurti taip, kad juos galėtų naudoti ir medicininio išsilavinimo neturintys asmenys – įrenginiai pateikia aiškius garso ir vaizdo nurodymus kiekviename žingsnyje. Net jei žmogus neturi specialių gaivinimo įgūdžių, telefonu padėti gali GMP dispečeris, kuris padės tinkamai atlikti veiksmus iki atvykstant medikams.
Kuo anksčiau – tuo daugiau vilčių
Medikų duomenimis, jei defibriliacija atliekama per pirmąsias 3–5 minutes po širdies sustojimo, tikimybė išgyventi siekia iki 70 proc. Tačiau jei defibriliacijos nesiimama, išgyvenamumas ne ligoninėje sumažėja iki vos 5–10 proc. Lietuvoje vidutinis GMP atvykimo laikas į gyvybei pavojingus įvykius miestuose siekia 9–10 minučių, tad laikas iki profesionalios pagalbos atvykimo dažnai tampa lemtingas.
freepik.com nuotr.