Didės baudos už triukšmo kėlimą
Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma griežčiau bausti už viešosios rimties trikdymą, informuojama pranešime žiniasklaidai.
Jei trikdo asmenų ramybę, gali būti skirtos baudos
Skelbiama, kad priimtos pataisos numato, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, asmenys bus baudžiami nuo 80 iki 200 eurų bauda. Iki šiol triukšmadariams būdavo skiriamos 20–80 eurų siekiančios baudos. Tuo metu juridinių asmenų vadovai arba kiti atsakingi asmenys už triukšmą susimokės taip pat daugiau – nuo 200 iki 300 eurų.
Pažymima, kad už pakartotinį nusižengimą asmenys būtų baudžiami nuo 200 (buvo 80) iki 300 eurų bauda, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – nuo 300 iki 400 eurų bauda.
Toks įstatymo pakeitimas bus palankus daliai senjorų – ypač tiems, kurie anksti gulasi miegoti… Nes dažnai pasitaiko, kai jaunesni gyventojai itin garsiai vakaroja, o senjorams pareiškus dėl to pretenzijas, nekreipia dėmesio į vyresnių žmonių pastabas.
Sveikatos specialistai teigia, kad triukšmas yra didelė problema
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad specialistų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10–15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl triukšmo. Nagrinėjant gyventojų skundus triukšmo poveikio vietose (triukšmingose gatvėse, gyvenamosiose aplinkose greta viešų pasilinksminimo ar kitų triukšmingų vietų), dažnai nustatomas teisėtas ir pagrįstas žmonių nepasitenkinimas dėl aplinkos triukšmo, ypač vakaro ir nakties metu.
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Triukšmas gali veikti ir fiziškai, ir psichologiškai, trikdydamas tokias pagrindines veiklas kaip miegas, poilsis, mokslas ir bendravimas.
Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą
Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą. Pats pavojingiausias – nuolatinis pastovus triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą ir stresą, skatina su nervine organizmo reguliacija susijusių ligų atsiradimą ir jų progresavimą. Pastoviai dirginant centrinę nervų sistemą, daugeliui žmonių sukeliama apsauginė organizmo reakcija – stresas – kuris gali pasireikšti nuolatiniais galvos skausmais, nepaaiškinamu nuovargiu ar mieguistumu, atminties (ypač operatyviosios) pablogėjimu, sutrikusia klausa, širdies veiklos ir kraujo spaudimo esminiais pokyčiais ar sutrikimais, neurodermito ar nervinės opaligės paūmėjimais, imuniteto sutrikimais, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika. Žmogus atpažįsta triukšmą ir reaguoja į jį ir net tada, kai miega.
Pernelyg didelis triukšmas gali sukelti problemų, susijusių su klausa, tokių kaip: klausos praradimas, ūžesys ir padidėjęs jautrumas garsui. Daugiau kaip 5 proc. pasaulio gyventojų (466 mln. žmonių) turi klausos sutrikimų – 432 mln. suaugusiųjų ir 34 mln. vaikų. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. daugiau nei 900 mln. žmonių (vienas iš dešimties) dėl triukšmingos aplinkos gali prarasti klausą. Galima teigti, jog triukšmas – tai šio amžiaus pasaulinė problema. Aplinkos triukšmo įtakojama senjorų ligų ir susirgimų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.
pexels.com nuotr.