Didžiausias skurdo rizikos lygis – tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2025 m. sudarė 22,6 proc. ir, palyginti su 2024 m., didėjo 1,1 procentinio punkto. 2025 m. apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 699 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Už skurdo rizikos ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose miestuose – 23,3 proc.), kaime – 33,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2024 m., šiek tiek mažėjo (penkiuose didžiuosiuose miestuose – išliko toks pat, kituose miestuose – sumažėjo 0,7 procentinio punkto), o kaime – padidėjo 4 procentiniais punktais.

Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2016–2025 m.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2025 m. jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2024 m.) buvo 596,7 EUR ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,1 procentinio punkto ir 2025 m. sudarė 16,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir sudarė 18,6 proc.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2025 m. buvo 15 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 3 procentiniais punktais ir 2025 m. sudarė 28,3 proc. Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių – 62 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 2,5 procentinio punkto, senatvės pensininkų – padidėjo 3,4 procentinio punkto.

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį

Procentais

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 7,5 iki 8,5 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.

Per paskutinį dešimtmetį socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo 2021 m. – 10,9 procentinio punkto. Mažiausia socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui buvo 2016 m. – 6 procentiniai punktai.

2025 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7 proc. Lietuvos gyventojų

2025 m. absoliutaus skurdo riba – 446 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Didėjant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuotų pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydžiui absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 26 proc.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2025 m. sudarė 7 proc., palyginti su 2024 m., jis padidėjo 1,2 procentinio punkto. 2025 m. apie 202 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose miestuose – 6,5 proc.), kaime – 11,9 proc.

2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis pagal amžiaus grupes

Procentais

Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2025 m. jis sudarė 9 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,1 procentinio punkto.

Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2025 m. sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,7 procentinio punkto ir 2025 m. sudarė 9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (12,6 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 12,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3,1 proc., tarp bedarbių – 40,9 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto, bedarbių – 5,5, senatvės pensininkų – 2,2 procentinio punkto.

3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį

Procentais

Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,4 procentinio punkto.

Paruošta pagal Valstybės duomenų agentūros informaciją