Tokių istorijų, kokią papasakojo Antanas, mūsų gyvenime nutinka ne kartą.

Vaikas – ne mano

Viskas prasidėjo nuo mokyklos laikų. Turėjome savo draugų būrį, apskritai su žmona ir draugais, su kuriais bendravome šeimomis, draugavome nuo vaikystės.

Baigėme mokyklą, universitetus, tada susituokėme – aš ir mano žmona Valė, bei mūsų draugai Ignas ir Inga, kurie mums buvo kaip brolis ir sesuo. Deja, viskas pasibaigė labai skaudžiai ir liūdnai.

Mano žmona ir Ignas užmezgė romaną, susitikinėjo visus metus, meluodami man ir Ingai. Vis dėlto  tiesa galų gale išaiškėjo. Antras smūgis buvo vaikas. Su Vale susilaukėme dukros, o kol aš ją prižiūrėjau ir sunkiai dirbau darbe, mano žmona ir geriausias draugas mezgė romaną. Inga turėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo pastoti.

Kai paaiškėjo neištikimybė, padariau DNR testą. Jis parodė, kad vaikas ne mano. Ingą ši naujiena siaubingai pribloškė. Jai sutriko nervai, apėmė depresija, dėl to net buvo paguldyta į ligoninę. Didelėmis mano ir giminaičių pastangomis padėjome Ingai susitaikyti su padėtimi ir grįžti į normalų gyvenimą.

Tuo laiku su žmona nutraukiau ryšius – namie negyvenau, į jos skambučius ir SMS neatsiliepinėjau. Kai Inga atsigavo, mes su mama ją išsiuntėme į sanatoriją. Tuo metu jau buvau galutinai psichologiškai pasiruošęs su žmona išsiskirti.

Po beveik metų grįžau į namus paskutiniam pokalbiui su Vale dėl skyrybų. Žmonai pasakiau, kad skirsiuosi, alimentų nemokėsiu, nes vaikas ne mano, ir kad esu pasiruošęs tampytis po teismus tiek, kiek reikia, kad nusimesčiau šitą naštą. Pareikalavau, kad jos vaikas neturėtų mano pavardės. Žmona sutiko su viskuo. Mano „draugas“, neva išvyko dirbti į kitą miestą, bet iš tikrųjų jis tiesiog pasirodė esąs bailys ir pabėgo nuo atsakomybės.

Žmoną, turiu pasakyti, visa tai tiesiog sugniuždė – vyras paliko, meilužis pabėgo. Jei tikėti jos sesers žodžiais, tai mano buvusi žmona ilgai sirgo depresija. Tačiau atsigauti padėjo artimieji.

Kas dėl manęs, aš taip pat visa tai labai sunkiai išgyvenau: negalėjau nei valgyti, nei gerti ar miegoti. Numečiau daugiau nei 20 kg svorio ir manau, kad visa ši situacija oi kaip sutrumpino mano gyvenimą.

Kaip visi gyvena

Šiuo metu gyvenu vienas. Aš vis dar draugauju ir artimai bendrauju su Inga, o visas mano gyvenimas dabar yra darbas ir širdžiai malonūs pomėgiai.

Dėl buvusios žmonos. Anot jos sesers, ji dabar su antruoju vyru patiria viską, ką išdarinėjo santuokoje su manimi. Jos vyras – mergišius, moteris keičia vieną po kitos, tačiau skirtis nenori. Beje, pirmoji žmona jau turi du vaikus. Antrasis silpnos sveikatos, todėl ji dažnai kartu su juo guli ligoninėje, o vyresnioji – pas senelius (Valės vyrui jos nereikia, sako, ne mano vaikas). Apskritai žmonai gyvenimas nenusisekė.

Kur, kaip gyvena buvęs draugas, nežinau, tiesą sakant, man ir nerūpi.

Dėl Ingos. Ji ištekėjo už gero vyro, pagaliau pagimdė ir tapo laiminga žmona bei mama. Aš taip pat draugauju su jos vyru. Kartu jie bando sutvarkyti ir mano asmeninį gyvenimą, bet aš nenoriu. To, ką seniau patyriau, man užteko, todėl neturiu noro naujiems santykiams.