Greitai suprasime, ką kalba mūsų augintiniai?

Mokslo pasaulyje tikimasi, kad po 3 metų žmonės galės visiškai suprasti savo augintinius dėl jau kuriamo naujo projekto „ChatGPT for Animals“. Iniciatyva numato sukurti neuroninį tinklą, kuris veiks kaip pilnavertis vertėjas tarp gyvūnų kalbos ir žmonių kalbos, ypač tarp kačių/šunų kalbos ir anglų kalbos, skelbia internetinė žiniasklaida.

Įrašinėja gyvūnų garsus

Mokslininkai visame pasaulyje taiko naują metodą, vadinamą „skaitmenine bioakustika“, naudodami mažyčius nešiojamus skaitmeninius įrašymo įrenginius, kad įrašytų gyvūnų garsus ir elgesį, kurie dažnai yra per tylūs arba sudėtingi, kad žmonės juos išgirstų. Šie duomenys bus naudojami dirbtiniam intelektui mokyti iššifruoti šiuos pranešimus ir toliau juos versti, kad juos suprastų žmogus.

Tokiuose projektuose, kaip Žemės rūšių projektas, tikimasi proveržio per ateinančius 12–36 mėnesius. Siekiama sukurti galimybę įrašyti, suprasti ir bendrauti su įvairiomis gyvūnų rūšimis – nuo kačių ir šunų iki egzotiškesnių, pavyzdžiui, banginių ir varnų.

Naudodami pažangius algoritmus, mokslininkai gali iššifruoti kalbas, kuriomis jau daugelį metų niekas nekalba. Netrukus panašiais principais bus galima sužinoti, kaip bendrauja gyvūnai.

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad Brazilijos upinių delfinų žodynas yra daug didesnis, nei manyta anksčiau. Zoologai nustatė 237 skirtingus garsus, tačiau mano, kad iš tikrųjų šių žinduolių kalba yra dar turtingesnė.

Dirbtinis intelektas bando suprasti, ką reiškia šuns lojimas

Mičigano (JAV) universiteto mokslininkai kuria dirbtinio intelekto priemones, kurios padėtų suprasti, ką išreiškia šuns lojimas. Pagrindinė problema, su kuria susiduria mokslininkai, mokydami dirbtinio intelekto modelį iššifruoti šunų vokalizaciją, yra didelis pirminių duomenų trūkumas.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria mokslininkai, norėdami išmokyti dirbtinio intelekto modelį iššifruoti šunų vokalinius garsus, yra ta, kad labai trūksta pirminių duomenų. Jei žmogaus kalbos įrašų mokslininkai nejaučia jokio trūkumo, tai šunų įrašų dirbtiniam intelektui apmokyti nepakanka.

Kaip teigia mokslininkai, pirmieji rezultatai teikia vilčių. Modelis pakankamai užtikrintai atpažįsta ir interpretuoja šunų lojimo niuansus, kurių žmonės nepastebi.

Dirbtinis intelektas sėkmingai atpažino konkrečius šunis, gana patikimai identifikavo veislę ir nustatė gyvūno lytį. Be to, modelis sėkmingai susieja vokalizaciją su kontekstu, pavyzdžiui, jis atskiria agresyvų lojimą nuo žaismingo lojimo.

Mokslininkai teigia: „Tai pirmas kartas  istorijoje, kai žmonių kalbai optimizuoti metodai buvo pritaikyti gyvūnų vokalizacijai iššifruoti.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.