Humoras su rimtais moralais
Penkios pamokos, kurias reikėtų išmokti.
Pirmoji
Kunigas pasiūlo vienuolei ją pavežti. Įsėdusi į mašiną ji uždėjo koją ant kojos ir netyčia apnuogino šlaunį. Kunigui tik per plauką pavyko išvengti avarijos. Suvaldęs mašiną jis nepastebimai uždėjo ranką jai ant kojos.
Vienuolė sako: „Tėve, ar pamenate 129 psalmę?“ Kunigas patraukia ranką. Bet perjungęs pavarą vėl uždeda ranką jai ant kojos. Vienuolė pakartoja: „Tėve, ar pamenate 129 psalmę?“ Kunigas atsiprašo: „Atleiskite, sese, bet kūnas silpnas.“
Nusigavusi iki vienuolyno vienuolė sunkiai atsidūsta ir išlipa iš mašinos. Grįžęs į bažnyčią kunigas susiranda 129 psalmę. Joje sakoma: „Eik toliau ir ieškok – aukščiau surasi laimę.“
Istorijos moralas: jeigu blogai išmanai savo darbą, gali praleisti daugybę galimybių ir tobulinimų.
Antroji
Prekybos agentas, sekretorė ir vadovas eina pietų ir randa antikinę lempą. Jie ją patrina ir iš jos išlenda Džinas. Jis sako: „Išpildysiu po vieną kiekvieno jūsų norą.“
„Aš pirma, aš pirma! – sako sekretorė. Noriu dabar pat atsidurti Bahamose, jachtoje ir apie nieką negalvoti.“ Pšššš! Ji dingsta. „Dabar aš, dabar aš, – sako prekybos agentas. – Noriu atsidurti Havajuose su savo gyvenimo meile, ilsėtis paplūdimyje, mėgautis nesibaigiančia „Pina Colada“ ir masažu.“ Pšššš! Jis dingsta.
„Dabar tavo eilė“, – sako Džinas vadovui. „Aš noriu, kad tiedu po pietų nedelsdami grįžtų į biurą.“
Istorijos moralas: visada leisk savo vadovui pasisakyti pirmam.
Trečioji
Erelis sėdi ant medžio ir ilsisi. Jį pamatęs mažas triušiukas klausia: „Ar galėčiau, kaip ir jūs, sėdėti ir nieko neveikti?“ „Žinoma, galėtum, kodėl ne“, – atsakė erelis. Triušiukas atsisėdo po medžiu ir pradėjo ilsėtis. Staiga išdygo lapė, sugriebė triušiuką ir suėdė.
Istorijos moralas: norint sėdėti ir nieko neveikti, reikia sėdėti labai labai aukštai.
Ketvirtoji
Kalakutas kalbasi su buliumi. „Svajoju užsiropšti į medžio viršūnę, – atsidusdamas kalbėjo jis, – bet turiu taip mažai jėgų.“ „Kodėl gi tau nepabandžius palesti mano mėšlo? – atsakė bulius. – Jis kupinas maistingųjų medžiagų.“ Kalakutas sulesė visą krūvą mėšlo ir sukaupė pakankamai jėgų, kad užsiropštų ant apatinės medžio šakos.
Kitą dieną suvalgęs dar jis užsiropštė ant antros šakos. Pagaliau ketvirtą dieną kalakutas išdidžiai sėdėjo ant medžio viršūnės. Ten jį pastebėjo ūkininkas ir nukalė vienu šūviu.
Istorijos moralas: manipuliacijos su mėšlu gali tau padėti pasiekti viršūnę, bet nepadės ten išsilaikyti.
Penktoji
Mažas paukštelis skrido į pietus žiemoti. Buvo taip šalta, kad jis sušalo ir nukrito ant žemės dideliame lauke. Kol jis ten gulėjo, pro šalį ėjusi karvė ėmė ir ant jo nusituštino. Gulėdamas karvės mėšle paukštelis staiga suprato, kad jam labai šilta.
Jam pasidarė taip gera, kad iš džiaugsmo pradėjo čiulbėti. Pro šalį bėganti sena katė išgirdo čiulbėjimą ir nusprendė išsiaiškinti, iš kur jis sklinda. Eidama čiulbėjimo link katė surado paukštelį, jį atkasė ir suėdė.
Istorijos moralas:
1. Ne kiekvienas tave apdergęs yra tavo priešas.
2. Ne kiekvienas ištraukęs tave iš mėšlo yra tavo draugas.
3. Kai tau šilta ir gera, geriau patylėti.
unsplash nuotr.