Į kokias šalis lietuviai dažniausiai vyko gydytis
Kadangi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, nemažai jų pasinaudojo šia galimybe. Kur dažniausiai lietuviai vyko gydytis, kokiais atvejais galima gauti nemokamą gydymą ar bent dalinę kompensaciją už gydymąsi užsienyje, informuoja Ligonių kasa.
Galima pasirinkti tiek valstybinę, tiek privačią gydymo įstaigą
Pacientai, turintys gydytojo siuntimą planinėms ambulatorinėms, stacionarinėms, reabilitacijos ar kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, gali patys pasirinkti gydymo įstaigą kitoje Europos Sąjungos šalyje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ar Lichtenšteine. Tai gali būti tiek valstybinė, tiek privati gydymo įstaiga. Tokiu atveju už suteiktas medicinos paslaugas gyventojai susimoka, o grįžę į Lietuvą ne vėliau nei per vienus metus gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir pateikti prašymą kompensuoti išlaidas.
Kokios išlaidos nekompensuojamos
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvoje galiojančias tokių pačių paslaugų kainas. Jei gydymas užsienyje kainavo daugiau, skirtumą pacientas turi padengti pats.
Ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį, kad nekompensuojamos paciento užsienio gydymo įstaigoje sumokėtos priemokos, kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, socialinių paslaugų ir panašios išlaidos.
Kreipiantis dėl kompensacijos, Ligonių kasai reikia pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, medicinos dokumentus apie suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Specialistai rekomenduoja prieš vykstant gydytis užsienyje pasidomėti paslaugų kainomis pasirinktoje užsienio gydymo įstaigoje. Susisiekus su Ligonių kasa reikėtų išsiaiškinti, ar išlaidos už šią paslaugą gali būti kompensuojamos ir kiek atlyginama.
Dažniausiai pasirenkamos kaimyninės šalys
Pastaraisiais metais gyventojai dažniausiai renkasi gydymą kaimyninėse ar netoliese esančiose Europos šalyse ir kasmet vyksta dėl tų pačių ar panašaus pobūdžio paslaugų, pastebi Ligonių kasa.
2025 metais buvo pateikti 262 prašymai kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas (2024 m. – 230). Dažniausiai kompensacijos mokėtos už medicininės reabilitacijos paslaugas Lenkijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Maltoje ir Vokietijoje. Taip pat kompensuotas stacionarinis ir ambulatorinis gydymas bei įsigyti vaistai įvairiose Europos šalyse.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apdraustiesiems išmokėta apie 405 tūkst. eurų, t. y. 26 proc. daugiau nei užpernai (2024 m. – 322 tūkst. eurų). Didžiausia vienam pacientui kompensuota suma siekė daugiau nei 21 tūkstantį eurų.
Gydymą užsienyje gali organizuoti ir universitetinės ligoninės
Kai kuriais atvejais pacientų gydymas užsienyje organizuojamas universitetinių ligoninių iniciatyva. Pacientai gali būti siunčiami į kitą Europos Sąjungos šalį, Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną, Jungtinę Karalystę ar Šveicariją. Taip nutinka tuomet, kai Lietuvoje yra išnaudotos galimybės taikyti tokius pat efektyvius metodus kaip užsienyje arba kai dėl žmogaus sveikatos būklės ar ligos eigos Lietuvoje nepavyksta laiku suteikti paslaugos.
Tokiu atveju gydantis gydytojas pacientą siunčia konsultuotis į universitetinę ligoninę, kurios gydytojų konsiliumas įvertina gydymo svetur tikslingumą. Jei sprendimas teigiamas, ligoninė randa gydymo įstaigą užsienyje, išsiaiškina, ar pacientui reikiamos paslaugos yra apmokamos tos užsienio šalies sveikatos draudimo lėšomis, suderina gydymo laiką, parengia reikalingus dokumentus.
Kaip teikiamos paslaugos, kokia atsiskaitymo tvarka
Paslaugos teikiamos tik toje šalyje nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose gydymo įstaigose. Lietuvos pacientui suteiktų planinių paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmoka užsienio šalies socialinio sveikatos draudimo įstaiga ar kita paskirta institucija, o Lietuvos ligonių kasa vėliau atsiskaito su šia įstaiga. Pacientui pačiam reikia susimokėti toje šalyje taikomas priemokas, taip pat mokamų medicinos paslaugų, kelionės, apgyvendinimo, transportavimo, vertimo paslaugų išlaidas.
Dažniausiai gydomos retos ir sudėtingos ligos
Pacientai į užsienį dažniausiai siunčiami tada, kai reikalingos sudėtingos ir retos procedūros, kurių Lietuvoje tuo metu nėra galimybės atlikti.
Praėjusiais metais buvo išduoti 38 tokie leidimai. Daugiausia jų – 16 – išduoti siunčiant pacientus gydytis į Šveicariją. Paprastai į šią šalį siunčiami gydyti retomis onkologinėmis akių ligomis sergantys vaikai. 5 pacientai vyko gauti paslaugų, susijusių su kepenų transplantacija Lenkijoje, po 4 – dėl protonų terapijos Danijoje ir nėščiųjų dvynių transfuzijos sindromo gydymo Švedijoje.
Už pastarąsias paslaugas kitose Europos šalyse praėjusiais metais iš fondo sumokėta beveik 600 tūkst. eurų.
Svarbu žinoti savo teises ir galimybes
Galimybė gydytis užsienyje suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir leidžia gauti reikalingą pagalbą, kai nėra galimybės ją suteikti Lietuvoje arba kai pacientas pats nori pasirinkti kitą gydymo įstaigą.
Svarbiausia yra turėti gydytojo siuntimą, iš anksto pasidomėti kompensavimo sąlygomis ir išsaugoti visus medicininius bei mokėjimo dokumentus. Tai padeda gauti kompensacijas ir užtikrina, kad pacientas galėtų pasinaudoti visomis jam priklausančiomis sveikatos priežiūros galimybėmis Europoje.
Senjorų svetainės informacija