„Šiemet švenčiau savo 70-metį. Nors pats žodis „švenčiau“ nėra visiškai tikslus. Dukra padovanojo nešiojamąjį kompiuterį. Likusią vakaro dalį praleidau studijuodama šį brangų žaislą. Iš pradžių net nenorėjau priimti tokios brangios ir nereikalingos dovanos. Tačiau vakare supratau, kad ji labai reikalinga“, – dalijosi savo patirtimis Birutė.

Kol pats nesusiduri su kažkuo nauja, negali įvertinti įrenginio teikiamos naudos. Prisipažįstu, kad iki to nesupratau ir net smerkiau žmones, kurie per daug laiko praleidžia prie telefonų ir kompiuterių. O dabar ir pati esu šiek tiek priklausoma nuo interneto.

Galbūt skamba banaliai, tačiau man „Google“ tapo tikru stebuklu. Tiesiogine šio žodžio prasme. Nes akimirksniu gaunu bet kokią reikalingą informaciją.

Prieš tai, kai išėjau į pensiją, darbo vietoje interneto neturėjome, o kompiuteriai stovėjo tik ant kai kurių darbuotojų stalų. Reikalingos informacijos ieškojau įvairiuose žinynuose. O dabar – įrašai klausimą, ir iš karto turi atsakymą. Tai tiesiog neįtikėtina.

Tiek daug laiko praleidau bibliotekose skaitydama knygas, o dabar visos knygos yra mano nešiojamajame kompiuteryje. Gaila, kad mano jaunystėje nebuvo interneto ir kompiuterių. Kaip puiku gyventi tokiame amžiuje, kai informacija net pensinio amžiaus žmogui yra tokia pasiekiama!

Peržiūrėjau visus filmus, kuriuos norėjau pamatyti.

O pats neįtikėtiniausias dalykas yra vaizdo skambučiai. Beveik kiekvieną vakarą skambinu dukrai, matau jos veidą, girdžiu jos balsą.

Kai buvo pandemija ir neturėjome galimybės susitikti su savo artimaisiais, gyvenančiais kitose vietovėse, interneto pagalba ne tik matėme vieni  kitus, bet netgi šventėme šventes.

Ir dar vienas dalykas, kurio išmokė dukra – internetu mokėti mokesčius! Iš pradžių nesutikau mokytis, nuogąstavau, kad tai „ne mano protui“. Tačiau mano dukra buvo atkakli – kartą sėdo prie kompiuterio ir liepė žiūrėti, ką ji daro. Kai viską atliko, paklausė: „Na, ar reikia neįtikėtinų gabumų keliems veiksmams atlikti?“

Dabar aš kone su gailesiu žiūriu į tuos senjorus, kurie turi eiti į parduotuves, paštus, kitas vietas, kur priimamos įmokos, kartais net stovėti eilėse…

Man didžiausiu stebuklu tapo receptai „YouTube“ kanale, dokumentiniai filmai, kuriuos galiu žiūrėti neribotai, ir literatūra, kurios randu tiek ir tokios, kuri man patinka.

Tiesiog nuostabu.

Labai pavydžiu jaunimui. Jūs neįsivaizduojate, kaip jums pasisekė! Gaila, kad esu jau senjorės metų ir negalėsiu pilnai įvertinti visų interneto patogumų…

pexels.com nuotr.