Įsitvirtinę svetur, nepamiršo ir gimtinės

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės skyriaus pirmininkė Janina Kuprijaškina sulaukė svečių – Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusios dukterėčios Žanetos su šeima.

Išvažiavo į JAV paviešėti ir trumpam padirbėti

Žaneta Paškevičienė su vyru Irmantu užjūryje gyvena 26 metus. Kai jie susituokė, Lietuvoje jaunai šeimai prasigyventi nebuvo lengva. Rumšiškietis Irmantas mokydamasis tuometiniame Kauno technologijos universitete norėjo susirasti darbą, tačiau tai nelabai pavyko.

JAV gyvenusi mama pakvietė paviešėti, tad Irmantas nuskrido pasisvečiuoti. Taip pat puoselėjo mintį trumpam padirbėti, kad sukauptų šiek tiek pinigėlių bendro gyvenimo pradžiai. Tačiau viskas taip greitai nevyksta, todėl jis pasiliko ilgėliau… Po šešių mėnesių pas vyrą iškeliavo ir Žaneta.

Svetur įkūrė savo įmonę

– Pirmiausia apsigyvenome pas mamą, po to nuomojomės butelį. Darbo pradžia buvo kaip ir beveik kiekvieno ten nuvykusio lietuvio – teko dirbti įvairiausius darbus: fabrike, profsąjungoje, statybinėje firmoje. Pradėjau galvoti ir apie savo verslą – prieš aštuonerius metus įkūriau statybos įmonę, po truputį susiradau klientų… Mes įrenginėjame pastatus nuo pamatų iki stogo. Beje, namus stačiau ir žinomam krepšininkui Šakilui O`Nilui, taip pat komandos Čikagos„Bulls“  menedžeriui… – pasakoja Irmantas.

Amerikoje baigė universitetą, dirba prestižinėje ligoninėje

Kaunietė Žaneta gyvendama Lietuvoje baigė tuometinę Prano Mažylio medicinos mokyklą. Tačiau nuvykusi į svečią šalį negalėjo tikėtis dirbti pagal specialybę. Nemokėjo anglų kalbos, be to, kaip sako, Amerikoje yra kitokia negu Lietuvoje medicinos seserų darbo sistema. „Pas mus seselė vykdo gydytojų nurodymus, o JAV ji yra pati atsakinga už visus veiksmus, privalo turėti licenciją“, – paaiškina pašnekovė.

Dėl to iš pradžių moteris įsidarbino vaikų aukle. Ir pradėjo siekti tikslo – būti medicinos seserimi. Nemažų pastangų dėka buvo pripažinti jos Lietuvoje baigti mokslai. Tuo pat metu Žaneta baigė koledžą ir gavo galimybę dirbti gydytojo padėjėja. „Šis darbas buvo daugiau ofisinio pobūdžio. Kad įgyvendinčiau svajonę, išsilaikiau privalomus anglų kalbos ir medicinos seserų egzaminus, universitete baigiau bakalauro studijas. Galų gale, po trejus metus trukusio proceso, man buvo suteikta licencija. Įsidarbinau vienoje vaikų ligoninėje, po to – prestižinėje vaikų ligoninėje „Ann & Robert H. Lurie Children’s Hospital of Chicago“, chirurginiame skyriuje. Esu operacinės medicinos sesuo“, – sako moteris.

 Nors pasilikti JAV neplanavo…

Žaneta neslepia, kad jie neplanavo gyventi Amerikoje: „Dirbdami, nuomodami butelį mes „dėjome pinigus į kojinę“ – tikėjomės susitaupyti pinigų ir grįžti į Lietuvą. Taip galvojome iki tol, kol negimė vyresnysis sūnus… Tada pradėjome svarstyti, ar verta grįžti į gimtinę – juk vaikas iš karto gavo Amerikos pilietybę, galbūt čia jam bus didesnės galimybės…“

Pasak kraštietės, jie nutarė „traukti pinigus iš kojinės“ – įsigyti savo nuosavą namą, kad vaikui būtų erdvės. Kai vakariniame Čikagos priemiestyje, vos už 30 mylių nuo miesto centro, nusipirko būstą, Pauliui buvo dveji metukai, jaunesniajam Martynui – keli mėnesiai.

Tame pat name jie gyvena iki šiolei. Moteris juokauja, kad kiti žmonės dažnai keičia gyvenamąją vietą, o jų būdas lietuviškas – gyventi sėsliai. Ir priduria: „Patiko vieta, geri kaimynai. Beje, šalimais įsikūrę kinai. Buvo labai juokinga, kai dvejų Martynas su bendraamže Samanta „marmaliuodami“ savo kalbomis puikiai vienas kitą suprato ir linksmai juokėsi…“

Patys nepamiršo ir vaikus mokė lietuviškai

Nors sutuoktiniai JAV gyvena beveik tris dešimtmečius, jie nepamiršo gimtosios kalbos.

Lietuviškai išmokė ir abu sūnus. Anot tėvų, jie savo atžalas vedė į šeštadieninę lietuvišką mokyklą, bažnyčią, prie Pirmos Komunijos, namuose taip pat kalbama lietuviškai. „Kai vyresnysis Paulius nuėjo į pirmą klasę, jis visiškai nesuprato angliškai… Dabar Paulius jau baigė universitetą, Martynas dar mokosi“, – sako Žaneta.

Beje, ir į Lietuvą kartu atskridusi Pauliaus draugė, tikra amerikietė Džulija jau moka kelis lietuviškus žodžius: labas, ačiū…

 Bendrauja su tautiečiais

Čikagoje – gausiausia lietuvių bendruomenė JAV. Yra kelios lietuviškos bažnyčios, jos visada pilnos žmonių. Jie taip pat renkasi kartu pabūti per šventes: „Kai grįšime, Lemonte švęsime Jonines. Susirinks tautiečiai,  bus muzikantai, šokiai, kugelis, cepelinai“, – šypsosi moteris.

Šeima turi ir siauresnį lietuvių draugų ratelį, su kuriais nuolat susitinka, bendrauja.

Pašnekovė patikina, kad paprasta tęsti ir lietuviškų valgių tradicijas: „Didžiuosiuose prekybos centruose yra skyriai, kuriuose parduodami maisto produktai, skirti įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, išeiviams. Ir mūsų tautiečiai turi parduotuvėles, kur galima įsigyti lietuviškos produkcijos. Nusiperkame net šeimininkių iškeptų šakočių…“

Į Lietuvą atvyko ypatinga proga

Per tuos keliasdešimt metų Žaneta, kuriai buvo suteikta Amerikos pilietybė, į gimtinę buvo sugrįžusi kelis kartus. „Vyras, kuris neturėjo piliečio statuso, negalėjo išvykti iš šalies. Tik tuomet, kai sūnui sukako 21 metai, pagal JAV įstatymus Irmantui, kaip jo tėvui, buvo suteikta Amerikos pilietybė ir jis galėjo aplankyti gimtinę“, – su amerikietiškais įstatymų subtilumais supažindina Žaneta.

Kaip prisipažįsta sutuoktiniai, tomis dienomis, kai viešėjo Lietuvoje, vyrui sukako 50 metų, jie specialiai atvyko, kad jis čia galėtų atšvęsti šį gražų jubiliejų.

Ta proga ponia Janina Irmantą apjuosė tautine juosta, padovanojo iškeptą didžiulį lietuviškos duonos kepalą. Svečiams, tarp kurių buvo ir Žanetos tėtis, mama, organizuota ekskursija po Ukmergę ir šio krašto dvarus. Visą dieną trukusi išvyka visiems labai patiko – jie susipažino su miestu, taip pat Vaitkuškio, Taujėnų, Antano Smetonos dvarais, jų istorija.

I. ir Ž. Paškevičių pavyzdys liudija, jog nors ir labai seniai ir gerai būtum įsikūręs svečioje šalyje, širdyje gali išlikti meilė savo gimtinei, kalbai, papročiams…

Genovaitė Kazielienė