Jau galima kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijų
Nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.
Kompensacija skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 2 VRP – 442 Eur) kiekvienam šeimos nariui. Arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 3 VRP – 663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui. Tai yra po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 663 Eur.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Kokie dokumentai reikalingi norint gauti šildymo kompensaciją
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, gyventojai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą). Taip pat duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.
Kaip apskaičiuojamas naudingojo būsto ploto normatyvas
Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
Kas įskaitoma apskaičiuojant pajamas
Apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Pavyzdžiai, kaip skaičiuojamos būsto šildymo kompensacijos
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 721 Eur senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 5,8 Eur už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1 442 Eur senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 55,8 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50m2) bus kompensuojamos 100 proc.
Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 554,78 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) nemokėtų nieko. Būsto šildymo išlaidos kompensuojamos 100 proc.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2814 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 34,25 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 m2) bus kompensuojamos 100 proc.
Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?
Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (įprastai duomenis apie trijų praėjusių mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
Lėšų, skiriamų kompensacijoms už šildymą, mažėjo
Per 2024–2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2023–2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. (nuo 176 iki 161,2 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst. asmenų.
2024–2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista 56,5 mln. eurų, palyginti su 2023–2024 m. šildymo sezonu, išlaidos sumažėjo penktadaliu (nuo 70,5 iki 56,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad 2025–2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln. eurų.
Kas turėjo įtakos pinigų, skiriamų kompensacijoms už šildymą, mažėjimui
2024–2025 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo aukštesnė nei įprastai oro temperatūra (todėl šilumos buvo suvartota mažiau) ir tai, kad stabilizavosi energetinių išteklių kainos (atitinkamai sumažėjo ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis). Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024–2025 m. šildymo sezono pradžioje šilumos energijos kainos buvo vidutiniškai apie 9,5 proc. mažesnės nei pernai. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023–2024 metų šildymo sezono pradžios grąžintas turto vertinimas.