Karštis pavojingas senjorams

Karštis pavojingas senjorams – nors jau rugsėjis, tačiau šiomis dienomis termometrų stulpeliams pakyla iki 30-ies laipsnių padalos. Medikai įspėja, jog vyresnio amžiaus žmonės dėl to gali turėti sveikatos sutrikimų.

Karštis pavojingas senjorams, nes vyresniame amžiuje rizika padidėja

Karštis pavojingas senjorams, nes  karštoje aplinkoje mūsų organizmo temperatūra pradeda kilti. Kūnas atiduoda šilumą prakaituodamas, daugiau kraujo išstumiama į odos paviršių, tokiu būdu šiluma pasišalina. Tačiau šios funkcijos silpnėja sulig amžiumi. Vyresnio amžiaus žmonėms šiluma gali kauptis viduje, todėl organams gresia rimti pažeidimai.

Kai išsiskiria šiluma, pašalinami ir skysčiai – ne tik prakaituojant, bet ir kvėpuojant, garuojant per odą. Karštoje aplinkoje, kai kūnui nuolat reikia atiduoti šilumą, žmogus gali dehidratuoti. Vyresniame amžiuje ši rizika dar labiau išauga, nes sumažėjus troškulio ir alkio pojūčiui, senjorai suvartoja per mažai skysčių. Pažymėtina, jog kai kurių vaistų, pvz., diuretikų, vartojimas dar labiau skatina skysčių netekimą.

Kokie požymiai rodo, kad karštis paveikė sveikatą?

Vis dėlto, jei karštis paveikė senjoro organizmą, kokie požymiai rodo, kad vertėtų suklusti?

Tai galvos svaigimas, gausus prakaitavimas, blyškumas, raumenų mėšlungis, nuovargis, galvos skausmas, troškulys, bendras silpnumas, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, greitesnis širdies plakimas.

Dar pavojingesnė būklė – šilumos smūgis, kuris ištinka, kai organizmas visiškai praranda gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Tokiu atveju senjoro temperatūra staigiai gali pakilti net iki 40°C ar daugiau, o kūnas nebesugeba išprakaituoti. Taip pat oda tampa karšta ir sausa, neprakaituoja, ypač pagreitėjęs širdies plakimas, galvoje jaučiamas stiprus skausmas, galimas net alpimas.

Jeigu taip atsitiko, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kiek išgerti vandens?

Medikai rekomenduoja per karščius gerti labai daug vandens. Kiek iš tiesų jo reikia? Nors teoriškai yra nurodoma, kad vandens kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę: kūno svoris (kg) dauginamas iš 32–35 ml, vis dėlto geriausia nelaukti, kol pajusite troškulį, o geriau gurkšnoti vandenį po truputį visą dieną. Taip pat skysčių galima gauti ne tik geriant vandenį, bet ir valgant daug vandeningų maisto produktų: agurkų, arbūzų, salotų, braškių ir kt.

Pagrindiniai dehidratacijos požymiai: tamsus šlapimas, išdžiūvusi burna, galvos svaigimas.

Ko nereikėtų daryti per karščius

Reikėtų vengti kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio, kurie tik skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.

Senjorams patariama eiti į lauką anksti ryte arba jau po 16–17 valandos, kai saulės kaitra nėra tokia aktyvi. Jei būtinai turite būti lauke per karščius, ieškokite bent pavėsio.

Einant į lauką reikėtų tinkamai apsirengti: vilkėti lengvus ir šviesius drabužius, galvą dengti skrybėle ar kepuraite. Būtina naudoti apsauginį kremą, akinius nuo saulės. Jeigu namuose neturite kondicionierių, maudykitės vėsioje vonioje ar duše ir nesugalvokite dirbti soduose…