Kokie Europoje buvo 2025-ieji meteorologijos požiūriu?
Kokie buvo 2025-ieji meteorologijos požiūriu? Apie tai, kas skelbiama „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“, informuojama interneto puslapyje meteo.lt. Pateikiame šią apžvalgą.
Europa – sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje
Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“, Europa yra įvardijama, kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (nusileidžia tik Arkties regionui). Jos vidutinės oro temperatūros šilimo tempas pastaruosius 30 metų siekė 0,56 °C kas 10 metų. Lyginant su priešindustriniu laikotarpiu (1850–1900 m.), Europoje vidutinė oro temperatūra pakilo maždaug 2,5 °C, kai pasaulio net 1,1 °C mažiau. Tokį spartų Europos šilimą lėmė atmosferos cirkuliacijos pokyčiai (dėl kurių ypač padažnėjo ir sustiprėjo karščio bangos vasarą), dėl sumažėjusios oro taršos sumažėjęs aerozolių kiekis atmosferoje (dėl ko Žemės paviršių pasiekia didesnis kiekis Saulės spinduliuotės bei susiformuoja mažiau debesų) bei susitraukę sniego dangos plotai (dėl ko mažiau atspindima Žemės paviršių pasiekusios Saulės spinduliuotės atgal į kosmosą).
Spartus klimato šiltėjimas Europoje buvo jaučiamas ir 2025 m., kadangi beveik visoje Europoje šie metai buvo šiltesni už 1991–2020 m. vidurkį (SKN). Metų vidutinės oro temperatūros rekordai buvo fiksuojami dalyje Grenlandijos (net iki 5 °C aukščiau nei SKN), Islandijos, Vakarų Skandinavijoje, Škotijoje bei Vakarų Rusijoje. Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje bei Islandijoje 2025 m. buvo šilčiausi jų oro temperatūros matavimo istorijoje.
Karščio bangas patyrė ir Europos vandenyno regionas
2025 m. Europoje pasižymėjo ne viena karščio banga, iš kurių liepos 7–31 dienomis karščio banga buvo antra pagal stiprumą matavimų istorijoje. Praėjusią vasarą, liepos 12 – rugpjūčio 1 dienomis, subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga regiono matavimų istorijoje. Nors šios karščio bangos oro temperatūros anomalija nebuvo rekordinė, tačiau ji vadinama stipriausia dėl didelės paveiktos teritorijos, intensyvumo bei ilgos trukmės kombinacijos. Net 21 dieną trukusi karščio banga pasižymėjo +10,2 °C vidutinės oro temperatūros anomalija (nuo 1961– 1991 m. vidurkio). Dėl to regione buvo rekordinis iš eilės užfiksuotų tropinių naktų skaičius (10 tropinių naktų iš eilės), vietovėse šalia ir už poliarinio rato maksimali oro temperatūra perkopė 30 °C, o regione maksimali išmatuota oro temperatūra karščio bangos metu siekė net 34,9 °C.
Kaip ir didelė dalis Pasaulio vandenyno, Europos vandenyno regionas taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra. Taip pat net rekordiniai 86 proc. regiono patyrė bent „stiprios“ kategorijos jūrinę karščio bangą.
Labai sausi metai iššaukė miškų gaisrus
2025-ieji Europoje buvo treti sausiausi nuo 1992 metų, vertinant dirvožemio drėgnumą, o gegužės mėnesį net 35 proc. Europos patyrė „ekstremalią žemės ūkio sausrą“ (kai susidaro dirvožemio drėgmės deficitas). Net 70 proc. Europos upių pasižymėjo mažesniu už vidurkį metiniu upių nuotėkiu. Tačiau praėjusiais metais buvo ir mažiau potvynių (ypač lyginant su keliais ankstesniais metais).
Dėl sausesnių už vidurkį sąlygų, 2025 m. Europoje per miško gaisrus išdegė rekordinis žemės plotas. Be to, degimo metu buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų emisijų. Miško gaisrai labiausiai paveikė Iberijos pusiasalį rugpjūčio mėnesį.
Mažėjo ledynų masė, sukaupta mažiau sniego dangos
2025 m. visi Europos ledynai prarado masės, o ypatingas sumažėjimas buvo stebimas Islandijoje (antras didžiausias sumažėjimas Islandijos matavimų istorijoje). Tuo tarpu Grenlandijoje buvo užfiksuoti jau 29-i metai iš eilės, kai ledyno masė mažėja. Nors mažėjimas ir buvo lėtesnis už vidutinį, tačiau per praėjusius metus Grenlandijoje ištirpo 1,5 karto daugiau ledo, nei jo yra sukaupta Europos Alpėse.
2025 m. pasižymėjo ir vienu mažiausiu sniego dangos plotu bei sukaupto sniego mase Europos matavimų istorijoje. 2025 m. kovo mėnesį sniego dangos plotas buvo 31 proc. mažesnis už SKN ir buvo trečias mažiausias užfiksuotas plotas nuo 1983 m. Sukaupta sniego masė kovo mėnesį buvo net 45 proc. mažesnė už SKN ir buvo trečia mažiausia sukaupta sniego masė nuo 1979 m.