Kokiu oru kvėpavome 2024 metais
2024 m. Lietuvos aplinkos oro kokybė, nors ir šiek tiek pablogėjo lyginant su 2023 m., vis tiek rodo teigiamas tendencijas. Daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių nustatytos didesnės teršalų koncentracijos, tačiau ilgalaikės tendencijos išlieka optimistiškos: oro tarša šalyje mažėja, o oro kokybės rodikliai vis rečiau viršija galiojančias normas, rodo Aplinkos apsaugos agentūros apibendrinti duomenys.
Aplinkos oro būklė pagal teršalus
Lietuvoje oro kokybės stebėsena vykdoma naudojant 17 stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių. Šios stotys įrengtos didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, taip pat kaimiškose vietovėse ir pramoninėse zonose, kuriose yra didesnė oro užterštumo rizika.
Palyginti su 2023 m., kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracija daugelyje stočių buvo šiek tiek aukštesnė. Tačiau vertinant duomenis per ilgesnį laikotarpį (2003-2024 m.), matyti, kad šio teršalo koncentracija mažėja daugelyje vietovių, išskyrus Kauno Noreikiškių ir Žemaitijos stotis, kur koncentracija šiek tiek padidėjo. Didžiausias kietųjų dalelių užterštumas buvo užfiksuotas šiltuoju metų laiku, o pagrindinės priežastys – transportas, statybos ir kelių remonto darbai.
Tolimųjų pernašų, ypač iš Sacharos dykumos ir Baltarusijos, metu taip pat fiksuoti didesni oro užterštumo epizodai. Pavyzdžiui, balandį ir rugsėjį nustatyti reikšmingi kietųjų dalelių koncentracijos šuoliai, kuriuos lėmė atneštos dulkės ir miškų gaisrų dūmai.
Smulkiosios kietosios dalelės ir azoto dioksidas
Smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija, nors ir buvo šiek tiek didesnė nei ankstesniais metais, neviršijo nustatytos ribos. Palyginti su 2007-2024 m. laikotarpiu, šių dalelių koncentracija daugelyje stočių mažėjo, nors Žemaitijoje pastebimas jų augimas. Didžiausias šių dalelių užterštumas fiksuotas šaltuoju laikotarpiu.
Azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų stotyse buvo stabiliai žema, o ilgesnio laikotarpio duomenys rodo mažėjimo tendenciją. Tačiau kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje, pastebėtas NO2 koncentracijos didėjimas.
Ozonas ir kiti teršalai
Ozono koncentracija pasiekė aukščiausias vertes, tačiau ilgalaikiai tikslai nebuvo viršyti, nes daugumoje stočių buvo laikomasi reikalingo paros ribinių verčių skaičiaus. Ozonas yra vienas iš svarbiausių oro teršalų, ir nors daugelyje stočių stebima mažėjimo tendencija, Panevėžyje buvo užfiksuota koncentracijos didėjimo tendencija.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės nė vienoje tyrimų stotyje. Be to, vertinant ilgesnio laikotarpio (2003-2024 m.) duomenis, benzo(a)pireno koncentracijoms būdingos mažėjimo tendencijos. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kai daugiausia jo į aplinkos orą patenka deginant kietąjį kurą (medieną, briketus, akmens anglį, durpes, kt.) namų šildymui ir naudojant pasenusius, neefektyvius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Ateities perspektyvos: griežtesni reikalavimai nuo 2030 m.
2024 m. gruodžio mėnesį įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti griežtesnius reikalavimus oro kokybei ir švaresniam orui Europoje. Tai apima naujus standartus, kurie liečia kietąsias daleles, azoto dioksidą, ozoną, anglies monoksidą, benzeną ir kitus teršalus. Ypač svarbu, kad direktyvoje sumažintos pagrindinių oro teršalų – kietųjų dalelių ir azoto dioksido – metinės ribinės vertės, o daugeliui teršalų įvedamos paros ribos.