Koks buvo praėjęs gripo sezonas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinę gripo sezono savaitę (gegužės 11–17 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito iki 544,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (19-ąją savaitę rodiklis siekė 575,9 atv. 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

 Šį sezoną nuo gripo mirė 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47

Dėl gripo hospitalizuotas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 2 asmenys. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties atvejų nuo šių ligų neregistruota. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47.

Kas vyko  2025–2026 metų sezonu

Didžiausias sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI rodiklis užregistruotas 2026 m. 7-ąją savaitę (1 460 atvejo 100 tūkst. gyv.), tačiau neviršijo praėjusį sezoną registruoto aukščiausio rodiklio (1 910,5 atv. 100 tūkst. gyv.).
•    Įprastai epideminis gripo sergamumas registruojamas sausio–vasario mėn. Šį sezoną buvo matomas gripui būdingas sezoniškumas – didžiausias sergamumas gripu  užfiksuotas 2025 m. 50–52 savaitėmis ir 2026 m. 4–5 savaitėmis.
•    Daugiausiai  COVID-19 ligos atvejų  užregistruota 2025 m. rugsėjo mėnesį (2025 m. 37-ąją savaitę).
•    Šis  gripo sezonas buvo panašus į praėjusius sezonus, išskyrus tai, kad sergamumo gripu pakilimas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau lyginant su ankstesniais sezonais. Tokia tendencija buvo pastebėta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
•    Sezono metu tarp laboratoriškai išskirtų virusų dominavo A tipo gripas (A(H3) ir A(H1N1)pdm09) ir respiracinis sincitinis virusas (RSV).
•    Nei savivaldybių, nei šalies mastu gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemija nebuvo paskelbta. 2026 m. 5 savaitę epideminį sergamumo lygį pasiekė daugiausiai savivaldybių – iš viso 17 (t. y.  buvo peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).
•    Viso sezono metu 36 Lietuvos ugdymo įstaigos teikė prašymus skelbti infekcijų plitimą ribojantį rėžimą (IPRR).
•    Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė apie 50 proc. – tokia tendencija vyrauja jau daug metų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, didžiausią dalį visų susirgusiųjų sudarė vaikai (didžiausi sergamumo rodikliai – tarp 0–6 m. amžiaus vaikų).
•    Dėl gripo ligoninėse buvo gydoma daugiau asmenų nei praėjusiais sezonais. Dėl COVID-19 ligos gydomų asmenų skaičius išliko panašus.
•    Šį sezoną registruotas didžiausias mirties nuo gripo atvejų skaičius per visą daugiametę stebėseną – iš viso 86 atvejai. Iki šiol daugiausia mirties atvejų (76) buvo užregistruota per 2024–2025 m. sezoną. Dėl COVID-19 ligos šį sezoną mirė 47 asmenys. Didesnį registruotų gripo, tarp jų ir mirties, atvejų skaičių galima sieti su geresne diagnostika.
•    2025 m. spalio – 2026 m. balandžio mėn. panaudoti 98 proc. valstybės lėšomis nupirktų sezoninio gripo vakcinų, skirtų rizikos grupių skiepijimui.

 Apie gripą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse

Gripo sezonas Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse prasidėjo anksčiau, tačiau jo intensyvumas buvo panašus į kitų po COVID-19 pandemijos buvusių gripo sezonų. Prasidėjo 3–4 sav. anksčiau lyginant su pastaraisiais 2 sezonais;
– didžiąją sezono dalį vyravo A(H3) tipo gripas, vėliau dominavo ir A(H1)pdm09 tipo gripas; B tipo gripo atvejų nustatyta labai mažai;
– gripu sirgo įvairių amžiaus grupių asmenys, bet sunkiausi atvejai registruoti tarp 0–4 metų vaikų ir vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų;
– RSV sezono pikai laikui bėgant registruojami vis vėliau, didžiausią naštą patiria 0–4 metų amžiaus vaikai ir vyresni nei 65 metų asmenys;
sergamumas COVID-19 liga sezono metu išliko žemas.

Reikia ir toliau laikytis atsargumo priemonių

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad net ir pasibaigus sergamumo pakilimo sezonui ir toliau reikėtų nepamiršti kruopščiai laikytis rankų higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, dažnai  vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutus ligos simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), reikia kreiptis į savo gydytoją.