Vyriausybės rūmuose vyko diskusija „Lietuva 2050 – labiau smalsu ar baisu?“ Į ją buvo pakviesti ir dalyvavo senjorų organizacijų atstovai. Taip pat atėjo tie vyresni žmonės, kuriems, nors 2050-ieji yra labai tolimi, tačiau rūpi, kaip tuo laiku gyvens jų vaikai, anūkai, kokia bus kuriama mūsų šalies ateities vizija. Diskusiją moderavo Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė.

Dirbtinio intelekto reikšmė dabartiniu laikmečiu

Pranešimą „Dirbtinis intelektas“ padarė  Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto mokslininkas, docentas Linas Petkevičius. Jis pristatė dirbtinio intelekto (DI) technologijas, pagrindinius DI įrankius. Pasak pranešėjo, Lietuvoje DI vystosi ir tobulėja, tačiau reikėtų dar labiau diegti DI tokiose srityse, kaip gamyba, logistika, finansinės paslaugos ir žemės ūkis, sveikatos apsaugos sektorius, švietimo sistema. Taikant DI technologijas, galima automatizuoti procesus, padidinti efektyvumą ir sumažinti sąnaudas.

Nors skatinama mokytis visą gyvenimą, tačiau amžius ribojamas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas kalbėjo apie mokymąsi visą gyvenimą, apie nacionalinę suaugusiųjų švietimo platformą, kurioje žmonės gali rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus ir gauti finansavimą. Pranešėjas pastebėjo, kad yra nemažai norinčių mokytis, tad skiriamos lėšos yra išnaudojamos. Sulaukęs klausimo, kodėl projekte  „Mokykis visą gyvenimą!“ yra ribojamas dalyvių, kuriems gali būti skirtas finansinis rėmimas, amžius – tik iki 65 metų, ministerijos atstovas paaiškino, kad šiam projektui vykdyti yra skiriamos Europos Sąjungos lėšos, ji ir nustatė tokius prioritetus J. Jakučinskas sakė, kad ateinančiais metais bus skirta daugiau lėšų ir projektų, skirtų vyresniems senjorams, vykdymui.

Kas senjorams gali padėti išsilaikyti darbo rinkoje

Ekonomistas, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras Raimondas Kuodis kalbėjo tema „Sidabrinė ekonomika“. Pranešėjas mano, kad nėra gerai, kad nustatytas konkretus pensinis amžius. Jis įsitikinęs, kad pensinis amžius turėtų būti lankstus ir pritaikytas kiekvieno žmogaus asmeninei situacijai. Pavyzdžiui, fizinį darbą dirbantys žmonės dažnai pavargsta greičiau nei tie, kurie dirba intelektinį darbą, tad jų galimybės dirbti ilgiau gali būti ribotos. Ekonomistas teigė, kad dabar mažėja sunkaus fizinio darbo, nes gamyba automatizuojama, vyresni žmonės turi galimybių mokytis naujų technologijų ir taip ilgiau išlikti darbo rinkoje. R. Kuodžio nuomone, reikėtų didesnį finansavimą skirti sveikatos apsaugai, kad žmonės, būdami sveikesni, galėtų ilgiau dirbti.

Nuo paties žmogaus priklauso, kaip jis leis senatvę

Architektas, muzikantas, visuomenininkas Algirdas Kaušpėdas sakė, kad jam – 72-eji, ir jis išgyvena pačius gražiausius auksinius savo gyvenimo metus. Todėl, kad jo gyvenimas pilnas kūrybos, planų, o rūpesčių ir įsipareigojimų žymiai sumažėjo… A. Kaušpėdas perskaitė savo novelę „Senatvė“. Joje ir kalbama apie tai, kad galima senti  puikiai gyvenant, su aiškia galva, gera sveikata, turint pakankamą pensiją. Arba paskutinį gyvenimo laikotarpį praleisti labai liūdnai – visiškai vienam, be sveikatos, depresijoje.

Klausė ir apie orią senatvę

Nors diskusijos tema – apie ateities perspektyvas, senjorus vis dėlto jaudino ir  dabartis. Diskutuota apie tai, kad daug kalbama apie orią senatvę, tačiau kas daroma, kad pensinio amžiaus žmonės tikrai turėtų galimybę oriai senti. Taip pat pateikta ir kitų klausimų.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotr.