Lietuviams tenka taupyti namų šilumos sąskaita
Po tokio šalto sausio, kokio nebuvo jau daugelį metų, nemažai gyventojų gavo itin dideles sąskaitas už šildymą. Neabejotina, kad tai paskatins lietuvius dar daugiau taupyti, nors ir ankstesniais metais, Europos statistikos agentūros (Eurostatas) duomenimis, mūsų tautiečiai buvo tarp tų, kuriems sunkiausia apmokėti sąskaitas už šildymą.
Lietuva – tarp trijų šalių, kur šildymo problema viena didžiausių
Eurostato gyventojų apklausos duomenimis, 2024 metais beveik kas dešimtas Europos Sąjungos (ES) gyventojas – 9,2 procento – nurodė, kad jam sunku palaikyti pakankamą šilumą namuose. Tai reiškia, kad su šia problema susiduria dešimtys milijonų žmonių visoje ES.
Vis dėlto padėtis skirtingose ES šalyse labai nevienoda. Didžiausius sunkumus patiria Bulgarijos ir Graikijos gyventojai – kad susiduria su šia problema abiejose šalyse nurodė po 19 procentų gyventojų. Deja, po jų rikiuojasi Lietuva. 2024 metais net 18 procentų mūsų šalies apklaustųjų teigė, kad jiems sunku pakankamai sušildyti savo namus. Toliau seka Ispanija, kur tokį atsakymą pateikė 17,5 procento gyventojų.
Tuo tarpu mažiausiai dėl to skundėsi Suomijos gyventojai – tik 2,7 procento, Lenkijoje ir Slovėnijoje – po 3,3 procento, Estijoje ir Liuksemburge – po 3,6 procento apklaustųjų.
Kas lemia didelius šildymo kaštus
Eurostato duomenys apie namų ūkių energijos vartojimą rodo, kad visoje Europos Sąjungoje žymi energijos dalis namuose sunaudojama šildymui ir karšto vandens ruošimui. Tačiau Pietų Europos valstybėse, tokiose kaip Ispanija ar Portugalija, šildymo dalis namų ūkių energijos balanse yra gerokai mažesnė. Dažnai ji nesiekia nė 40 procentų, Vidurio Europoje šis rodiklis svyruoja apie 50–60 procentų, o vidutiniškai ES šalyse šiems poreikiams tenka apie 60–65 procentus visos namų ūkių energijos.
Tuo tarpu Lietuvoje šildymui tenkanti dalis yra viena didžiausių Bendrijoje. Ji siekia apie 70 procentų visos namų ūkių suvartojamos energijos. Tai reiškia, kad iš dešimties „energijos vienetų“, kuriuos sunaudoja namų ūkis, net septyni atitenka būsto šildymui. Kad reikėtų kuo mažiau mokėti už šildymą, žmonės renkasi taupymą vietoje komfortiškos šilumos.
Be to, penktadalis Lietuvos būstų yra senesnės statybos ir prastesnės energinės būklės. Net ir taupant šilumą, namai greitai atšąla.
Labiausiai pajunta senjorai
Kai beveik kas penktas šalies gyventojas sako, jog jam sunku palaikyti pakankamą šilumą namuose, nenuostabu, kodėl Lietuvoje su dideliu nerimu laukiama šildymo sezono. Ypač jei temperatūra krinta labai žemai, senjorams žiema tampa didžiausiu finansiniu išbandymu, nes energijos kainų pokyčiai labiausiai paliečia mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius, tarp kurių ir yra pensinio amžiaus žmonės.
Senjorų svetainės informacija