„Uošvė vėl vyks su mumis atostogauti! Mane ši žinia šokiravo, nes dviese tik su žmona ilsėjomės vos kelis kartus. Kiekvieną kartą žmona man pareiškia: „Mama vyks kartu su mumis“, –  savo išgyvenimais dėl nepavydėtinos padėties, kurioje atsidūrė, dalinosi Andrius.

Negaliu sakyti, kad uošvė blogas žmogus. Su ja normaliai bendrauju, bet to tai jau tikrai per daug. Ji gyvena kitame mieste, turi draugą, kuris taip pat kartais keliauja su mumis. Tai dar nėra taip baisu, nes jis kažkaip papildo kompaniją. Bet dažniausiai uošvė su mumis vyksta viena. Žmona labai prisirišusi prie mamos, ji su didžiausiu džiaugsmu važiuoja pas ją su vaikais ir ten būna kelis mėnesius. Aš turiu  grįžti į miestą, kuriame gyvename, ir dirbti, o pas juos atvykstu tik savaitgaliais.

Praktiškai kiekvieną mėnesį uošvė taip pat atvažiuoja pas mus atsakomojo vizito. Tai sukelia nepatogumų, nes gyvename dviejų kambarių bute ir turime tris vaikus.

Ir kaskart žmona, atvykus uošvei, sugalvoja kokias nors grandiozines keliones, kad mamai nebūtų nuobodu. Važiuojame su pretekstu, kad reikia pasibūti su vaikais, pasiimame ir uošvę. Ji, visur kartu vaikščiodama, mus fotografuoja, tada mano žmona talpina šias nuotraukas į socialinius tinklus – štai kokia puiki mūsų šeima!

Tas pats ir su poilsiu. Ji mus fotografuoja, prižiūri vaikus, tai yra nuostabu, bet su ja neįmanoma atsipalaiduoti. Bandžiau apie tai pasakyti savo žmonai, bet ji iš karto įsižeidė. Mama jai yra viskas, žmona šokinėja priešais ją kaip dresuotas šunelis tikėdama, kad jei ne mamos pagalba ir patarimai, jos gyvenimas nebūtų sėkmingas.

Aš paprotestuočiau labiau, bet negaliu. Su žmona paėmėme paskolą butui įsigyti, tad pinigų daug neturime. Žmona dažnai iš mamos skolinasi pinigų, kurių kartais nereikia net grąžinti. Taip pat jos mama įnešė pradinį įnašą už butą. Be to, daugumą mūsų kelionių irgi apmoka uošvė. Ir važiuojame visai ne į prabangius kurortus, o į pigiausias vietas, dažnai ne sezono metu. Kad tik vaikai galėtų įkvėpti gryno oro.

Man nepatinka atostogos vėlų rudenį, prie šaltos jūros, bet net ir už tokį poilsį privalau visą gyvenimą būti dėkingas savo uošvei ir turiu ją kartu vežtis.

Aš uždirbu vidutiniškai, mums užtektų, jei nebūtų trijų vaikų. Aš juos labai myliu, dėl jų atleidžiu savo žmonai daug kvailysčių, kurias ji daro, bet ne mano buvo idėja turėti tiek vaikų. Pirmas gimė berniukas, ji labai norėjo ir mergaitės. Svajonė išsipildė. Atrodytų, jau galėjo nusiraminti, bet ne, panoro trečio. Bandžiau prieštarauti, bet žmona įsižeidė, sakė, kad nenoriu, jog ji būtų laiminga, o didžiausią laimę ji mato manyje ir vaikuose. Taigi leidausi įkalbamas, o dabar viskas užgriuvo ant mano pečių ir esu priverstas priimti žeminančią uošvės pagalbą.

unsplash.com nuotr.