Lietuvoje 2022 m. mirė 42 884 žmonės, iš jų – 20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų. Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys – sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos– 6,1 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų, skelbiama Higienos instituto interneto svetainėje.

 Vyrų mirties priežastys

2022 m. Lietuvoje mirė 20 457 vyrai, lyginant su 2021 m – 2 432 vyrais mažiau. Daugiausia (46 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,3 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,2 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

Nuo piktybinių navikų 2022 m. Lietuvoje mirė 4 278 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų.

8,1 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 658 vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų. Nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (6,2 proc. visų mirusių vyrų). Virškinimo sistemos ligos sudarė 5,6 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1 153 vyrai.

Moterų mirties priežastys

2022 m. Lietuvoje mirė 22 427 moterys, lyginant su 2021 m. – 2 430 moterų mažiau. Daugiausia moterų (58,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų pernai mirė 3 621 moteris ir tai sudarė 16,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos bei kasos piktybinių navikų. Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra COVID-19 liga. Nuo jos 2022 m. mirė 1 346 moterys (6 proc. visų mirusių moterų). Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2022 m. mirė 1 053 moterys ir tai sudarė 4,7 proc. visų mirusiųjų moterų.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

23 proc. visų mirusiųjų 2022 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (34,5 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų mirčių). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc. virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.

 Didžiausias mirtingumas – tarp 85–89 metų senjorų

Praėjusiais metais 50–54 metų amžiaus mirė 1 431 žmogus, 55 –59 – 2 135 gyventojai, 60–64 – 3 207, 65–69 – 3 627,  70–74 – 4 414, 75–79 – 4 958, 80–84 – 6 652, 85–89 – 7 285,  90–94 – 4 997, 95–99 – 1 508,  100 ir vyresnių – 190 senjorų.

Iš viso pernai vyresnių kaip 65 metai žmonių mirė 33 631, iš jų  13 940 – moterys, 19 691 – vyras, mieste – 21 827, kaime –  11 804 gyventojai.

Mirties priežastys – kelios

Oficialiojoje statistikoje mirtingumo duomenys analizuojami vertinant pagrindinę mirties priežastį. Tačiau medicininiame mirties liudijime, ypač vyresnio amžiaus mirusiems, be pagrindinės ligos, sukėlusios mirtį, būna įrašyta jos komplikacijos ar lėtinės ligos, kurios turėjo įtakos mirčiai įvykti. Dauginės mirties priežastys leidžia pamatyti išsamesnį ligų ir būklių, sukėlusių mirtį, vaizdą. 47,7 proc. medicininių mirties liudijimų ir kitų mirties faktą liudijančių dokumentų buvo nurodytos 2–4 mirties priežastys, o 48 proc. – nurodytos 5 ir daugiau mirties priežastys.

42 884 medicininiuose mirties liudijimuose ir kituose mirties faktą liudijančiuose dokumentuose iš viso buvo nurodytos 206 007 mirties priežastys.

Mirtingumas nuo išorinių priežasčių – didžiausias ES

Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse skiriasi nedaug. Dažniausios mirties priežastys yra šios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Daugelyje ES valstybių narių trečioje vietoje yra mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų. Standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo piktybinių navikų Lietuvoje nedaug skiriasi nuo ES valstybių narių vidurkio.

Tuo tarpu mirtingumo rodiklis mūsų šalyje nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių, o mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių – didžiausias ES.